|
Atanasoff-Berry kompiuteris
Plačiau apie tai >>>>>
Profesorius John Atanasoff ir studentas Clifford Berry 1939-42 m. Iowa valstijos
universitete sukūrė pirmąjį elektroninį skaitmeninį kompiuterį. Jis naudojo dvejetainę
skaičiavimo sistemą, lygiagrečius skaičiavimus, atsinaujinančią atmintį. Jame buvo atskirtos atminties ir skaičiavimo funkcijos.
Tačiau pirmąjį skaitmeninio skaičiavimo įrenginio patentą išsiėmė Presper Eckert ir John
Mauchly už ENIAC kompiuterį. 1973 m. teismas panaikino jį kaip pakartojantį Dž. Atanasoff'o išradimą.
Atanasoff'o kompiuteris naudojo vakuumines lempas ir kondensatorius, kurie buvo
sumontuoti nesisukančiame būgne ir jų krūvį naudojo kaip atmintį. Sukūrę prototipą 1939 m.
pabaigoje, gavo 850 dolerių veikiančio modelio sukūrimui. Jį tobulino dvejus metus. Galutinis
modelis buvo stalo dydžio, svėrė 700 svarų, jį sudarė per 300 vakuuminių lempų ir maždaug mylia
laidų. Vieną operaciją atlikdavo per 15 sekundžių. Jis liko fizikos departamento rūsyje. Karas sutrukdė toliau tęsti kompiuterio kūrimo darbus.
Plačiau apie tai >>>>>
MARK I
Howard Aiken ir Grace Hopper Harvardo universitete suprojektavo MARK kompiuterių
seriją. Ją 1944 m. pradėjo su "Mark I" 55 pėdų ilgio, 8 pėdų aukščio, 5 t sveriantis monstras
užėmė visą sakę ir jį sudarė beveik 760 tūkst. detalių. Jį iki pat 1959 m. artilerijos ir balistiniams paskaičiavimams naudojo karinis JAV laivynas.
Kompiuteris buvo valdomas perfojuosta ir galėjo atlikti sudėties, atimties, daugybos ir
dalybos operacijas įsimindamas tarpinius rezultatus. Jis turėjo specialias procedūras
logaritmų ir trigonometrinėms funkcijų skaičiavimui. Dirbo su 23 dešimtainių skaitmenų
skaičiais. Tai užtikrino konstrukcija iš 3000 dešimtainės atminties ratukų, 1400 besisukančių
diskinių komutatorių (rotary dial switches) ir 500 mylių laidų. Buvo panaudotos
elektromagnetinės relės. Rezultatai buvo išvedami į elektrinė spausdinimo mašinėlę. Veikė lėtai daugybos operaciją atlikdavo per 3-5 sekundes.
Howard Aiken (1900-1973) elektromechanikos inžinierius ir fizikas
Gimė 1900 m. kovo 9 d. Hobokene, Niu Džersyje. 1937 m. jam kilo mintis apie elektromechaninį skaičiavimo įrenginį. Apgynęs doktorantūrą Harvardo universitete, liko jame
kurdamas skaičiavimo įrenginį. Jo tyrimus finansavo IBM. Jis vadovavo 3 žmonių grupei, kurioje buvo ir Grace Hopper. Mark I buvo baigtas 1944 m.
1947 m. H. Aiken'as užbaigė Mark II, elektroninį kompiuterį. Tais pačiais metais jis įkūrė
Harvardo skaičiavimų laboratoriją. Vėliau parašė daug straipsnių apie elektroniką ir komutavimo teoriją ir įsteigė Aiken Industries.
Mirė 1973 m. kovo 14 d. St. Lousi, Misuryje.
Kuriozai
1947 m. jis apibendrino: Vos 6 elektroninių skaitmeninių kompiuterių pakaks visiems JAV skaičiavimo poreikiams patenkinti.
Grace Hopper (1906-1992)
Grace Hopper gimė 1906 m. gruodžio 9 d. Niujorke. Mokėsi Vassar koledže ir Jeilio universitete. 1943
m. pradėjo tarnauti karinio JAV laivyno rezerve. 1944 m. kartu su Howard Aiken'u kūrė Mark
I kompiuterį. Jos dėka atsirado terminas bug (vabzdys), kuriuo apibūdinamas kompiuterinis
sutrikimas. Tas vabzdys buvo kandis, sukėlusi Mark I" techninį sutrikimą. Hopper pirmoji debugino (išvalė vabzdžius) kompiuterį.
1949 m. ji pradėjo tyrinėjimus Eckert-Mauchy Computer Corporation, kur patobulino
kompiliatorių ir buvo Flow-Matic, pirmojo anglų kalba aprašytų veiksmų kompiliatoriaus,
kūrimo grupės nare. Ji sukūrė APT kalbą ir prisidėjo prie COBOL kūrimo. Jai pirmajai
paskirtas Kompiuterių mokslo Metų žmogaus titulas (1969). 1991 m. gavo Nacionalinį technologijų medalį.
Mirė 1992 m. sausio 1 d. Arlingtone, Virdžinijoje.
Plačiau skaitykite >>>>>
Mančesterio "Kūdikis"
1946 m. buvo sukurta William-Kilburn elektroninis kineskopas, katodinio kineskopo
variantas. Mokslininkai nuo pat 5-ojo dešimtm. pradžios ieškojo būdų, kaip panaudoti katodinius kineskopus duomenų įsiminimui.
1946 m. gruodžio mėn. Frederick William'as ėmė vadovauti Mančesterio universiteto
Elektromechanikos katedrai. Į Mančesterį persikėlė ir Tom Kilburn'as. Abu iki tol buvo dirbę
Malverno "Telecommunications Research Establishment", kur bandė pagerinti katodinių
kineskopų taikymą skaitmeninių duomenų saugojimui. Williams jau buvo pavykę įsiminti vieną
bitą informacijos, o Tom Kilburn patobulino metodą, padidindamas bitų skaičių iki 2048.
Taškai ant kineskopo paviršiaus galėjo būti įelektrinti arba ne, tamsūs arba šviesūs ir taip
išreikšti dvejetaines reikšmes 0 ir 1. 1946 m. buvo užregistruotas patentas.
Komanda buvo pasirengusi kurti tą principą naudojantį kompiuterį. 1948 m. Tom Kilburn'as,
padedamas Geoff Tootill, kūrė kompiuterio prototipą, kurį pavadino "Kūdikiu" (The Baby).
Pirmąkart kompiuteris naudojo įrašytą programą. Tom Kilburn rašė, kad pirmoji programa buvo įvykdyta 1948 m. birželio 21 d.
Mančesterio "Kūdikio" specifikacija
32 bitų žodis
Nuosekli dvejetainė aritmetika naudojant du papildomus sveikus skaičius
Tiesioginės prieigos 32 žodžių atmintis, išplečiama iki 8192 žodžių.
Skaičiavimo greitis: 1,2 ms vienai komandai
Komanda suprojektavo ir antrą kompiuterį (Manchester Mark I) ir įkūrė kompaniją
"Ferranti Ltd.", kurioje 1951 m. buvo sukurtas pirmasis komercinis bendrosios paskirties
kompiuteris "Ferranti Mark 1". Pirmasis modelis buvo pateiktas Mančesterio universitetui.
Tranzistoriaus sukūrimas
Tranzistorių atradimas padarė didelę įtaką kompiuterių vystymuisi. Pirmoji kompiuterių
karta naudojo vakuumines lempas; antroji tranzistorius, o trečioji integracines schemas; ketvirtoji mikroprocesorius.
John Bardeen, William Shockley ir Walter Brattain iš "Bell Telephone Laboratories",
esančios Niu Džersyje, tyrė germanio kristalų, kaip puslaidininkių, savybes, tikėdamiesi, kad
pavyks telekomunikacijose pakeisti vakuumines lempas kaip reles. Vakuuminės lempos
tolimo ryšio perdavimui buvo praktiškos, tačiau naudojo daug elektros energijos, kaito ir
greitai perdegdavo, kas reikalavo nuolatinės jų priežiūros.
Tyrinėjimai jau buvo benutrūkstą, tačiau pavyko paskutinis bandymas su grynesne
medžiaga. Tai leido sukurti tranzistorinį stiprintuvą. Už tai 1956 m. komanda gavo Nobelio premiją.
Tranzistorius susideda iš puslaidininkio, t.y. tokios medžiagos, kuri gali tiek praleisti
elektros energiją, tiek izoliuoti (pvz., germanio ir silicio). Tranzistoriai perjungia ir moduliuoja
elektros srovę. Tai buvo pirmieji įrenginiai, galintys veikti kaip transmiteriai, verčiantys garso
bangas į elektromagnetines bangas, bei rezistoriai, valdantys elektros srovę. Jo pavadinimas
kilęs iš abiejų tų žodžių junginio: (TRAN)smiteris ir re(ZISTORIUS). John Bardeen ir Walter
Brattain užregistravo tranzistoriaus patentą. William Shockley patentą apie tranzistoriaus poveikį ir tranzistoriniui stiprintuvui.
ENIAC
1946 m. John Mauchly ir J. Presper Eckert, remiami sukūrė ENIAC I (Electrical
Numerical Integrator And Calculator). Juos parėmė JAV kariškiai, BRL (Ballistics Research
Laboratory), kuriems reikėjo sudaryti artilerijos šaudymų lenteles.
J. Mauchly jau buvo sukūręs kelis kalkuliatorius remdamasis John Atanasiff darbu
panaudojant vakuumines lempas skaičiavimų pagreitinimui. 1943 m. gegužės 31 d. buvo
įkurta kariškių komisija kompiuterio sukūrimui. J. Mauchly buvo vyr. konsultantas, o P. Eckert
vyr. inžinierius. Kompiuterio projektavimas truko metus bei 18 mėn. jį sukonstruoti (sąmata
0,5 mln. dolerių). Per tą laiką baigėsi ir karas. Tačiau ENIAC kariškiai naudojo vandenilinės
bombos kūrimui, orų prognozėms, kosminių spindulių tyrinėjimams, atsitiktinių skaičių
generavimui ir aerodinaminių srautų skaičiavimams.
ENIAC sudarė per 17 tūkst. vakuuminių lempų, per 70 tūkst. varžų, 10 tūkst.
kondensatorių, 1500 relių, 5 mln. sulituotų kontaktų. Jis užėmė 167 m2, svėrė
30 tonų, "rijo" 160 KW elektros energijos. Netgi šnekėjo, kad, įjungus ENIAC, prigesdavo
Filadelfijos apšvietimas (aišku, tai mitas).
Per sekundę ENIAC galėjo atlikti 5000 sudėties operacijų, 357 daugybos ar 38 dalybos
veiksmus. Vakuuminės lempos leido pagreitinti skaičiavimus, tačiau ENIAC programavimas
buvo lėtas programos pakeitimas trukdavo savaites. Tačiau tyrinėjimai, susiję su ENIAC, leido patobulinti ir pačias vakuumines lempas.
1948 m. John von Neumann padarė keletą ENIAC pakeitimų. ENIAC aritmetines ir
persiuntimo operacijas atlikdavo tuo pat metu, o tai apsunkino programavimą. ENIAC veikė iki 1955 m. spalio 2 d.
1946 m. buvo įkurta "Eckert-Mauchly Computer Corporation". 1949 m. joje sukurta BINAC
(BINary AutomatiC) duomenų saugojimui pradėjo naudoti magnetines juostas. 1950 m.
kompaniją nupirko "Remington Rand Corporation" ir pervadino į "Univac Division". Joje buvo
sukurtas "Univac", šiuolaikinių kompiuterių pirmtakas. 1955 m. "Remington Rand" susijungė
su "Sperry Corporation" ir pasivadino "S[erry-Rand". Eckert liko vykdančiuoju direktoriumi ir
joje buvo iki ji, susijungusi su "Burroughs Corporation", tapo "Unisys".
1980 m. John Mauchly ir J. Presper Eckert gavo IEEE Computer Society apdovanojimą.
UNIVAC
1946 m. P. Eckert ir J. Mauchly įkurtos kompanijos pirmuoju klientu tapo "US Census
Bureau", kuriam reikėjo kompiuterio didėjančios gyventojų populiacijos duomenų apdorojimui
(garsusis kūdikių bumas). Jis tam skyrė 300 tūkst. dolerių. Projektas vyko nesklandžiai ir tik
1948 m. buvo baigta projektuoti. Darbai kainavo apie 400 tūkst. dolerių ir kompanija buvo arti
bankroto. Ją išgelbėjo nupirkdama "Remington Rand Inc" (gaminusi elektrinius skustuvus),
kurioje ji tapo "Univac Division". Veltui buvo deramasi dėl papildomų pinigų iš vyriausybės.
Teko baigti UNIVAC už sutartą kainą ir "US Census Bureau", gavo pirmąjį UNIVAC kompiuterį
1951 m. kovo 31 d. Galutinė išlaidų, skirtų jam sukurti, kaina siekė milijoną dolerių. Viso buvo
pagaminta 64 UNIVAC kompiuteriai. Jie buvo pirmieji komerciniai kompiuteriai Amerikoje.
Pirmąjį nevalstybinį užsakymą gavo iš "General Electric", naudojusi jį apskaitai.
UNIVAC buvo konkurentas verslo srityje IBM skaičiavimo technikai. Jis duomenų įvedimui
naudojo magnetines juostas, - greičiau nei IBM iš perkofortų. UNIVAC išgarsino kompiuterius
visuomenėje, kai nuspėjo Eisenhower Stevenson rinkimų kompanijos rezultatus.
Visuomenę sudomino tai, kad kompiuteris gali padaryti tai, dėl ko suklysta politikos apžvalgininkai.
Šis vakuuminių lempų masyvas yra dalis UNIVAC 120. Tai vienas iš įspūdingos senų skaičiavimo
prietaisų kolekcijos surinktos Mokslo muziejuje, kuris yra Tokijo Mokslo universiteto miestelyje. Į Jin
Akiyamaos (g. 1946 m.) Matematikos potyrio aikštę (įkurtą 2013 m.) galima nusileisti išoriniais laiptais
prie pagrindinio įėjimo į muziejų. Joje demonstruojama didelis kiekis matematinių koncepcijų modelių:
greičiausio nusileidimo kreivės (brachistochronos), hiperbolinių dantračių, briaunainio suskaidymų, erdvę užpildančių briaunainių ir kt.
IBM 701 EDPM
IBM (International Business Machines) įsikūrė 1911 m. 4 dešimtm. sukūrė eilę
kalkuliatorių (600-ukų), veikiančių perfokortų pagrindu. 1944 m. sponsoriavo "Mark I" sukūrimą (Harvardo universitete).
1953 m. ėmėsi kurti IBM 701 EDPM. Jo sukūrimui įtakos turėjo Korėjos karas. Thomas
Johnson Watson, Jr norėjo Jungtinėms tautoms pasiūlyti "gynybos kalkuliatorių". Pagrindinė
kliūtis buvo jo tėvas Thomas Johnson Watson, Sr, buvęs IBM CEO, kurį reikėjo įtikinti, kad
kompiuteriai nepakenks IBM perfokortų įrenginių verslui.
Buvo pagaminta tik 19 IBM 701 EDPM. Jie turėjo elektrostatinę kineskopų atmintį,
informaciją saugojo magnetinėse juostose ir naudojo dvejetainę, fiksuoto kablelio, vieningo
adresavimo aparatinę įrangą. Kompiuterio greitį ribojo prieigos prie atminties greitis
skaičiuoklis buvo apie 10 kartų greitesnis už atmintį. Šis kompiuteris prisidėjo prie
FORTRAN kalbos sukūrimo.
1956 m. naujesnis 704 modelis buvo pirmasis kompiuteris, naudojantis slankaus kablelio
aritmetiką. Jis naudojo magnetinę atmintį. 1960 m. buvo sukurtas IBM 7090 modelis tapęs
pirmu komerciniu kompiuteriu naudojančiu tranzistorius. Tuo metu tai buvo greičiausias
kompiuteris pasaulyje. Nuo tada IBM stambiųjų kompiuterių rinkoje dominavo apie du dešimtmečius.
1981 m. IBM sukūrė pirmąjį personalinį kompiuterį IBM PC tuo pažymėdama naują erą kompiuterių istorijoje.
FORTRAN
Taip pat skaitykite >>>>
"Aš iš tikro nežinojau, ką daryti gyvenime
Pasakiau ne, aš negalėjau. Atrodžiau
apsileidęs ir nusivylęs. Tačiau ji nenurimo ir aš tai padariau. Patikrinau ir padariau OK"
John Backus interviu IBM'ui.
FORTRAN (FORmula TRANslator) pirmoji aukšto lygio programavimo kalba, kurią 1954
m. IBM'ui sukūrė John Backus ir kurios komerciškai buvo pateikta 1957 m. Ji iki šiol
tebenaudojama moksliniams ir matematiniams paskaičiavimams. Jis buvo pradėtas kai
skaitmeninio kodo interpretatorius kompiuteriui IBM 701 ir pradžioje vadintas "Speedcoding".
John Backus norėjo, kad kalba būtų artimesnė žmonių kalbai. Jis vadovavo IBM tyrinėtojų
grupei. Joje buvo Sheldon F. Best, Harlan Herrick (parašęs pirmą veikusią programą
FORTRAN kalba), Peter Sheridan, Roy Nutt, Robert Nelson, Irving Ziller, Richard Goldberg,
Lois Haibt ir David Sayre. Pirmasis kompiuteris, kuriame buvo vykdoma FORTRAN programa, buvo IBM 704.
Už FORTRAN sukūrimą 1993 m. John Backus gavo Nacionalinės inžinierių akademijos
Charles Stark Draper premiją, aukščiausią JAV apdovanojimą inžinerijos srityje.
Mašininė grafika
1963 m. JAV mokslininkas I. Sazerlendas2) MTI A. Linkolno laboratorijoje pademonstravo pirmąją grafinę
sistemą Sketchpad1). Elektroninio kineskopo ekrane buvo galima atvaizduoti įvairias geometrines figūras,
o naudojantis šviesos pieštuku atlikti įvairias manipuliacijas su jomis. Nesudėtingi brėžiniai ir anksčiau
buvo gaunami naudojantis ESM ir braižymo įrenginiais, tačiau 1963 m. laikomi mašininės grafikos atsiradimo metais.
1) Sketchpad (Robot Draftsman) proveržį padariusi I. Sazerlendo programa,
panaudota jo daktarinei disertacijai, 1988 m. gavusi Tiuringo, o 2012 m. ir Kyoto premiją. Ji laikoma
kompiuterinio projektavimo programų (CAD) pirmtaku, turėjusiu interektyvią sąsają (HCI), iš kurios
išsivystė šiuolaikinė grafinė sąsaja (GUI) bei objektinis programavimas. Veikė MIT Lincoln TX-2
(1958) kompiuteryje, turėjusiame 64 K 32-bičių žodžių atmintį.. Jos sukūrimui įkvėpė Memex iš V.
Bušo esė Kaip galime mąstyti (1945).
2) Ivanas Sazerlandas (Ivan Edward Sutherland , g. 1938 m.) amerikiečių
kompiuterininkas ir Interneto pionierius, laikomas mašininės grafikos tėvu (Sketchpad, 1963).
1965-68 m. profesoriavo Harvardo un-te ir ten sukūrė tai, kas laikoma pirmuoju VR ir
papildytos tikrovės šalmu, kuris buvo dar gana primityvus ir dėl savo
grėsmingos išvaizdos buvo pramintas Damoklo kardu. Jo studentas D. Kohenas ARPANET
tinkle atliko skrydžio simuliaciją. 1968 m. įsteigė Evans & Sutherland, tapusia aparatinės įrangos trimatės grafikos pagreitinimui ir
spausdintuvų kalbų pioniere. Kai jo kartą paklausė, kaip jam pavyko visa tai padaryti, jsi atsakė:
Taigi, aš juk nežinojau, kad tai taip sudėtinga.
Kiti HOT.LT straipsniai:
Kompiuterių ištakos
IBM tėvas
Kobolo motina
Programavimo paradigmos
Mažylis buvo pirmasis...
Jau 50 m. meinfreimams
ABC pirmasis kompiuteris?
Gary Kildall ir jo CP/M
Tikroji Interneto pabaiga
Programavimo kalbų klegesys
Pirmasis interneto ryšys
Džonas Bakas FORTRAN tėvas
Ar mašina kada nors mąstys?
Programavimo kalbų istorija
V. Bušas: žmogus, kuris neišrado kompiuterio
Styvo Džobso kelias į žvaigždes
Danas Briklinas: skaičiuoklės autorius
Pirmoji programuotoja: Ada Lovelace
Bilas Geitsas: kol dar nebuvo garsus
Naujojo tipo mokslas
Verčiame kompiuterinius terminus (PDF)
Kodėl nuolat apsišauname vertindami projektus?
Ką byloja byla: ar teks bylinėtis dėl bylos?
Seniausias pasaulyje analoginis kompiuteris
Lambda išraiškos Java į naują lygį
Išorinio panašumo pavojus
Visata kaip kompiuteris
Toji erdvė...
Aukšto lygio programavimo kalbų evoliucija
Mūšis kibernetiniame pasaulyje
Kitoniškumas: dygios eilutės
Atskleistoji istorija: SKIE-MUO
Kompiuterių istorija: VT100
Ką vadiname programuotoju?
Įsilaužimų istorija
ARPANET istorija
Užmirškite Internetą mokyklose
Apžvalga: privatumas Internete
Haketonai
| 
