Ką vadiname programuotoju? HOT.LT

Pravartu paskaityti apie programavimo kompiuteriams palyginimą su kitais realaus gyvenimo aprašais >>>>>

Kaip norite būti vadinamas, kai pagrindinis darbas (o gal kartu ir hobis) yra kurti programinę įrangą? Inžinieriumi, mokslininku, hakeriu – o kodėl ne tiesiog „programuotoju“? Kodėl šis terminas kai kuriems žmonėms atrodo kiek žeminantis?

Programavimas yra keista profesija (jei tai išvis profesija), kurios pagrindinė ypatybė ta, kad ji labai jauna. Jei sakai, kad užsiimi programavimu, vadinasi esi iki 60-ies, nes anksčiau tebuvo vos keli programuotojai.

Problema dėl programavimo ta, kad šis procesas susideda iš dviejų dalių: a) gilesnio mąstymo ir b) paties kodo rašymo. Pirmosiomis programavimo dienomis buvo aišku, kad programavimas kažkiek susijęs su matematika. Kodo rašymas buvo tarsi lygčių užrašymas (nors ir ne visai taip pat). Jį supo intelektualumo aura. Laikas bėgo, programų reikėjo vis daugiau, o galvočių nepakako. Be to tie galvočiai pastebėjo, kad ima perrašinėti tuos pačius dalykus vėl ir vėl.

Pamažu programų rašymas ėmė atrodyti mažesne verte. Aukštesnis lygis buvo gudrių algoritmų sumąstymas. Įvyko skilimas į „smegeningus“, kurie sugalvoja, kaip tai turi būti, ir ne tokius „smegeningus“, kurie atlieka patį kodo užrašymą. Padėtis tapo panaši į statybas, kai architektas sukuria pastato viziją, o daugybė darbininkų ją realizuoja. Tad neatsitiktinai daugelis programuotojų linkę savwe vadinti „architektais“ ar panašiai. Nedaugelis linkę būti „mūrininkais“ ar „stogdengiais“.

Ilgai netruko, ir „programavimu“ imtas vadinti kodavimo procesas ir galvočiai ėmė vengti „programuotojo“ vardo. O kaip tada juos vadinti? Atsirado keletas terminų, atspindinčių atskirus programavimo aspektus. „Programinių sistemų inžinierius“ atspindi programų konstravimo aspektą – tarsi ta veikla būtų inžinerijos dalimi. „Sistemų analitikas“ atspindi susidomėjimą tuo, kaip turi funkcionuoti sistemos. O rašantys kodą imti vadinti „koduotojais“ , o vėliau tiesiog „kodo beždžionėmis“.

Matyt, didžiausią paklausą turi „vykdytojas“ (angl. developer), atėjęs, matyt, iš statybų srities (iš kurios atėjo ir patys pagrindiniai projektų valdymo principai), kur „darbų vykdytojas“ reguliuoja ir prižiūri atliekamus darbus. Tačiau ir čia yra skirtumas. Darbų vykdytojas gauna pinigus ir kitiems palieka daryti „juodą darbą“. Kuriant programinę įrangą nėra tokios aiškios ribos. Dabar „developeriu“ linkstama vadinti asmenį, kuris rūpinasi visu pradinės idėjos apmąstymu ir jos įkūnijimu galutiniame produkte. Tai vėl suartina su tuo, ką išreiškia programavimo sąvoka.

Verta paminėti ir „kompiuterijos mokslininką“, kas sukelia prieštaravimą tarp mokslo ir meno. Jei nesi mokslininkas, tada turi būti menininku. Tačiau ne viskas taip paprasta. Kompiuterija nėra vien programavimas – tai matematikos pritaikymas kompiuteriams. Tad šiuo terminu turėtų būti vadinamas teoretikas.

O sunkiausia dėl „hakerio“, turinčiu romantišką stereotipą. Tai tarsi būti poetu ar džiazistu. Tai reiškia ignoruoti visas taisykles ir padaryti kažką iš to, kas pasitaiko po ranka. Tai įkvepia ir blizga.

Neretai užmirštama, kaip skirtingai reikia mąstyti, norint parašyti programas. Paprastas žmogus retai sąryšio tarp pradinio taško ir tikslo. Tuo tarpu programuotojas gana greitai pamato, kaip iš A nusigauti į B. Tai nėra matematika, nors ir panašu į tai, akip įrodinėjamos teoremos. Taigi programuotojas yra algoritminio mąstymo meistras ir savo mintis gali išreikšti algoritmine kalba. Ir būtent tai geriausiai jį apibūdina.

Koks gyvenimas laukia nemokančių programuoti?!

Uf... jų gyvenimas nepaprastai sunkus.

Jie prabunda suskambus išmaniajam telefonui niekada nesusimąstę, kiek eilučių turi žadintuvo apsas;

Kai jie po to įjungia kavinuką, jie negalvoja, pagal kokį algoritmą matuojama vandens temperatūra ir pagal kokį įvykį jis išsijungia;

Duše jiems (greičiausiai) nekyla noras testuoti savo galvą, joje ieškant dar nežinomų „vabzdžių“ (bugs) – ir aplamai, apie ką jie gali galvoti duše, jei nekyla mintys, ar vakar parašytoje klasėje visos priklausomybės sudėliotos teisingai. Koks nuobodus gyvenimas!? Kaip knygos rašymas

Ir kai pakeliui į darbą įstringa kamštyje, greičiausiai nesižvalgo į aplinkinius automobilius besistebint, kad jei kiekviena eismo juosta yra atskira gija (thread), o automobiliai turi duomenis, kaip jiems reiktų teisingai organizuoti I/O ir kokius duomenis apdoroti pirmiausia;

Ir galiausiai pasiekę „kontorą“, jie, tikėtina, skaito nuobodžius el. laiškus, pranešančius kažką apie keistus dalykus, tokius, kaip „vakar dienos pardavimai“, „marketingo tikslai“ ar pavadinti dar kitokiu archajišku žargonu, kuris yra painus, sudėtingas, miglotas ir visai neturi didelės prasmės!

Jie iš darbo išeina tiksliai 17:00 (ar kitu darbo pabaigos laiku) ir vyksta į namus, kad ten išmiegotų 8-10 val. – nes jie tai gali ir jiems nereikia ieškoti klaidų jų pačių asmeniniame programavimo projekte.

Iš tikro, sunku net įsivaizduoti, koks pilkas gali būti gyvenimas nežinant džiaugsmo, kai programa pagaliau ima veikti, ir širdies virpesio, kai kodas nesikompiliuoja dėl neaiškios priežasties, ir pergalės prieš paskutinę klaidą akimirkos (klaidos, kuri niekad nebūna paskutine...).