|
7-ojo dešimtm. pradžioje kompiuteriai jau nebuvo visiška naujiena, o ir IBM jau daugiau kaip 10 m. gamino 700 ir 7000 serijų kompiuterius. Vis tik galime teigti, kad
šiuolaikinių kompiuterių era prasidėjo 1961 m. balandžio 7 d. New Englander Motor viešbutyje
Grinviče, JAV Konektikuto valstijoje. Būtent tada ir ten IBM paskelbė apie sukurtą System/360.
Tiesa, tais laikais dar nevartotas žodis mainframe - jis atsirado gerokai vėliau.
Naujasis kompiuteris labai sparčiai plito, nors kainavo nuo 133 tūkst. iki 5,5 mln. dolerių (o nuoma 2,7-115 tūkst. mėnesiui).
Jau per pirmąjį mėnesį IBM gavo per 1000 užsakymų.
To meto IBM prezidentas Tom Watsonas nutraukė visas
kitas kompiuterių linijas ir visą dėmesį skyrė System/360. Per 8-ąjį dešimtm. apie 70% parduotų
meinfreimų buvo IBM. 1982 m. virš pusės pajamų IBM gavo iš System/360 įpėdinių.
Tačiau poveikis buvo didesnis nei IBM perlas. IBM tapo kompanija, kurioje kiekvienas norėjo dirbti.
O System/360 įvedė nauą sampratą apie kompiuterių irjų sistemų kūrimą. Iki tol kiekvienas
kompiuteris buvo kuriamas iš naujo, tuščioje vietoje. Kartais kompiuteris buvo sukuriamas
specialiai konkrečiam klientui. Ir kiekvienam kompiuteriui reikėjo iš naujo, tuščioje vietoje, sukurti
operacinę sistemą.
Buvo ir techninių naujovių: 8 bitų įvedimas iki tol dominavus 6 bitų standartui.
IBM sumąstė unifikuotą kompiuterių kūrimo sistemą. Naujo kompiuterio architektu buvo Gene
Amdahlas, o Fred Brooksas projekto vadovu. Amdahlas vėliau suformulavo Amdahlo dėsnį,
pagal kurį produktyvumas pasiekiamas uždavinį suskaidant į lygiagrečias operacijas yra atsvara
papildomoms sąnaudoms kelių vykdymo gijų valdymui. Panašų dėsnį suformulavo ir Brooksas
kad įtraukiant daugiau žmonių į projektą gali sulėtinti programinės įrango kūrimą dėl papildomų
sąnaudų jų veiksmų derinimui.
O pagrindinė naujo kompiuterio idėja buvo ta, kad reikalinga ta pati achitektūra tiek pigions, tiek
brangioms (greitaeigėms) mašinoms; tiek skirtoms mokslo, tiek verslo vartotojams. Ir tai atsispindėjo
pavadinime panaudotame panaudotame 360. Kartu tai užtikrino, kad įvairiems kompiuterių
modeliams galima naudoti tą pačią operacinę sistemą. Buvo eliminuota didelės papildomo darbo
sąnaudos tiek aparatinės dalies, tiek programinės įrangos kūrimo srityse.
Iš to laimėjo ir vartotojai. Jie galėjo kurti programas naudodami vieną System/360 kompiuterį, o
vykdyti kitame (netgi kitokio pajėgumo). Ir IBM dešimtmečius išlaikė suderinamumą tarp
kompiuterių kartų ir modelių. Iki tokio lygio, kad 7-o dešimtmečio programas neretai galima vykdyti
ant naujausių šiuolaikinių kompiuterių. O štai Microsoft Windows XP palaikymą nutraukė po
dešimtmečio. O IBM System/360 ir jo įpėdinį System/370 tebepardavinėjo ir 8-me dešimtm., kai
perfokortas jau pakeitė IBM 3270 terminalai, vadinti žaliaisiais ekranais. Šie pakeitė kompiuterio
naudojimo būdą. Iki tol dirbta paketiniu režimu, kai užduotis buvo išperforuojama perfokortose, o
rezultatai gražinami atspausdinti popieriuje. Žaliej ekranai užtikrino labiau interaktyvų d tai dar
nebuvo arbo stilių. Bet kad būtų suderinti su perfokortomis, terminalo eilutė irgi turėjo 80 pozicijų.
Tačiau dar nebuvo betarpiško interaktyvumo. Buvo pateikiama užduotis ir paliekama vykdymui nakt.
Visas procesas užimdavo per 10 val. Programos derinimas susivedė į atspausdintų šešioliktainių
skaičių analizę klaidos ieškojima sbuvo tarsi dėlionės sprendimas.
Programuotųjų pasaulis irgi buvo siauras. Programavimas buvo tarsi kultas. Kiekvienas pažino
kiekieną, tačiau likęs pasaulis nežinojo, ką jie veikia. Tuo metu nebuvo ir komercinę programinę
įrangą kuriančių kompanijų IBM tetiekė kelias standartines programas bankams, tačiau klientai
turėjo patys susikurti reikiamas programas.
8-o dešimtm. pabaigoje IBM pagavo naują kompiuterių bangą PK ir serverių. Tačiau dar
dešimtmetį IBM išlaikė ir meinfreimų verslą. Įmonės juos pirko, kad nereiktų perkelti ar perrašyti jų
naudojamų programų. Šiandieniniai IBM meinfreimai vadinasi System Z ir jie vis dar tebesuderinami su pradiniais System/360.
Pastaba: Beje, System/360 naudojimas buvo lemiamas NASA Apollo misijoms į Mėnulį.
Kiti HOT.LT straipsniai:
Kompiuterių istorija
Čarlzas Babidžas
Kompiuterių ištakos
Kobolo motina
Jie to nesakė...
Mažylis buvo pirmasis...
S. Lemas. Cave Internetum
ABC pirmasis kompiuteris?
Virsmas į IBM Consulting
Kompiuterių istorija: VT100
Į Mėnulį skridę kompiuteriai
Atskleistoji istorija: SKIE-MUO
Intuityvus Hafmano kodo paaiškinimas
V. Bušas: žmogus, kuris neišrado kompiuterio
Didelių duomenų analizės terminai
Pirmasis interneto ryšys
Bilas Geitsas: kol dar nebuvo garsus
Dėl kompiuterinio raštingumo
Technika: Nuo Paleolito laikų
Konradas Cūzė ir jo C modeliai
Džonas fon Neimanas
Algebra akimirksniu
Unix ir C kalbos kiltis ir ... šachmatai
Tikroji Interneto pabaiga
Ar mašina kada nors mąstys?
ŽODIS ankstyva lietuviškai prakalbusi programa
Šriodingerio katinų dresiravimas: kvantiniai kompiuteriai
Danas Briklinas: skaičiuoklės autorius
Klodas Šenonas žmogus, išradęs ateitį
Pirmoji programuotoja: Ada Lovelace
MS SQL užklausų rezultatų puslapiavimas
P-NP: Ant sveiko proto svarstyklių
AWK kalba - sena ir nuolat aktuali
Naujojo tipo mokslas
ARPANET istorija
Programavimo kalbų evoliucija
Seniausias pasaulyje analoginis kompiuteris
Visata kaip kompiuteris
Haketonai
| 
