Hot.lt logo Hot.lt meniu
karščiausios IT naujienos
pasirink skiltį  
-atnaujinta 2001 04 16-
 
Turinys
Laimėk prizą!
El.prekyba
Įdomybės Internete
Atsiliepimai
Prenumeruokitės!
Klausk-atsakys!
Keiskimės nuorodomis!
Anekdotai
WWW
Menas:
Ars Novus, meno galerija
Žiniasklaida:
Populiarios TV laidos
Žiniu Radijas, tiesiogine transliacija
Laisvalaikis:
Akvariumai, fauna, flora
Įdarbinimas:
Preilė: darbuotojų paieška
Verta:
.
Astro Garden
Vedų kultūros centras
Sachadža Joga
Dausuva
.
Karšta
V.T. Vittachi. Subudo reporteris
A. Cvetkovas. Ateities pabaiga
Miltinio teatro fenomenas
Marso teraformacija
El. dalelių simetrija persmelkia viską
Francesko Petrarka: Apie panieką pasauliui
Klajokliai polovcai
Duokite mums Alcubierre pavarą
A. Azimovas. O dabar užveržkite veržlę B27
Steponas Darius. Laukė visa Lietuva
Vienuolių institucijos įsigalėjimas
Filosofinis kelionių ir nieko neveikimo žavesys
A. Whitehead. Skaičiavimų prigimtis
Šventasis Gralis – kas jis?
S. Klenčas. Iš Visatos gilumos
Demiurgai: Kaip bėga laikas?
S. Lemas. Kinų kambario paslaptis
Egzistencializmas
Religiniai anekdotai
I.Naživinas. Judėjas
Traktatas apie dvi Sarmatijas
Erazmo Stelos paraštėse
Elementariosios dalelės
Minčių valdymas
K.Jungas. Vėlyvos mintys
K.Saja. Molynė
Kolonizavimo protokolas
Placebo
Šiaulių mūšis
Ateivių civilizacijos
Krikščionybė Egipte
Mano sielos liūdesiai
P.Adams. Senamadiška muzika
Mitas ir mokslas
Vaišešikos mokykla
Fentezi: K.S.N.
Kas Saulė,o kas Mėnulis?
Vėlių metas
Filosofija: Konfucijus
R.W.Emersonas. Poetas
I.Calvino. Katinų markizė
EBR reiškinys
Ramakrišnos panteizmas
Nauja sapnų teorija
"Wow" signalas
Pašalinės mintys
R.Moore. Erdvė
Odisėjas visapusiškas
Škotai atrado Ameriką?
Jėzaus kapas Kašmyre
Ziggy Stardust
Prekiautojai skausmu
K.Kavafis. Barbarų belaukiant
Prabilo etruskų rašmenys
Logoso koncepcija
Hiperborėja Rusijoje
K.Jungas ir NSO
K.Kastaneda. Dono Chuano mokymas
R.Kaijua. Sapnų apžavai ir problemos
Suvokimo durys
Y.Bonfua. Dieviški vardai
Visatos modeliai
Paranormaliojo mokslo šaknys
Ką žmonės mąsto Izraelyje
Ūlos kraštas senovėje
Pranašiškas Huxley
Išsigelbėjimas per nuodėmę
Šėtono manifestas
OBE ir sapnai
Dropa diskai
Nibiru ir šumerai
Fū naikintuvai
įvadas į Kabalą
Holografinis katinas
Esė apie dzūkus
Pederastai dulkina tautą
Poetas Jim Morrison
Slėpiningieji Edeno sodai
Hitleris: gyvas ar miręs?
Mankurtas: be ateities
Interneto pabaiga
 
 

ABC – pirmasis kompiuteris?

Be abejonių Babidžas subrandino skaičiavimo mašinos idėją dar daug laiko iki atsirandant tam tinkamoms technologijoms. O joms atsiradus, atsirado nemažai žmonių, iš naujo atrandančių Babidžo idėjas. Tačiau tikruoju skaitmeninio kompiuterio išradėju reikia laikyti Džoną Vincentą Atanasofą (Atanasoff, 1903-1995).

Jo tėvas buvo imigrantas į JAV, kur dirbo kalnakasybos inžinieriumi Floridoje. John Atanasoff Jis, kartu su motina, dirbusia mokytoja, skatino sūnų domėtis matematika. 9-metis Džonas rado tėvo logaritminę liniuotę ir žaidė su ja. Iš esmės, liniuotė buvo primityvus analoginis kompiuteris.

Jaunystėje Atanasofas domėjosi fizika ir chemija, skaitydamas viską, kas patekdavo po ranka. Jis nusprendė tapti fiziku teoretiku. Tačiau Floridos un-te studijavo elektros inžineriją, o tada Ajovos un-te gavo matematikos magistro laipsnį. Viskonsino un-te gynėsi daktaro disertaciją apie helio dialektines savybes. Tačiau savo laisvalaikį skyrė elektronikai. Galiausiai gavo matematikos ir fizikos profesoriaus vietą Ajovos koledže.

Kaip ir daugeliui mokslininkų, Atanasofas turėjo problemų su skaičiavimais. Jis suorganizavo studentų grupę darbui su Monroe kalkuliatoriais, tačiau lygčių sprendimas vis tik liko lėtas procesas. Jis mąstė apie mechaninius analoginius skaičiuotuvus, žinomais iš Vannevar Bush‘o darbų, tačiau jie gebėjo spręsti tik paprastas diferencialines lygtis, o Atanasofas norėjo spręsti diferencialines lygtis su dalinėmis išvestinėmis. Jis netgi ėmėsi modifikuoti IBM kalkuliatorių, tačiau IBM pasiskundė dėl sugadinto paskolinto prietaiso. Jo beprotiškiausia idėja buvo panaudoti 30 sujungtų Monroe kalkuliatorių.

Atanasofas suprato, kad jam reikia skaitmeninio kompiuterio, tačiau nežinojo, kaip jį sukurti. Jis turėjo įprotį, susidūręs su sunkia problema, sėsti į mašiną ir važiuoti. Būtent taip ir padarė vieną 1937 m. žiemos vakarą. 80 mylių greito važiavimo vertė dėmesį sutelkti vien į kelią ir negalvoti apie problemas. Tada stabtelėjo prie pakelės užeigos, kad užsisakytų burbono ir vandens. Jis prasėdėjo 3 val., per kurias priėjo prie 4 išvadų: 1) skaitmeninis kompiuteris turi būti gaminamas iš elektroninių komponenčių (tačiau tos tuo metu dar buvo labai nepatikimos), nes jos užtikrina didesnį greitį; 2) Jo pagrindas privalo būti dvejetainė aritmetika (tuo metu visi skaičiuokliai buvo dešimtainiai); 3) skaičiavimai turi būti nuoseklūs (vienu metu atliekant tik vieną operaciją su vienu bitu), kad leidžia supaprastinti aparatūrą neprarandant skaičiaus tikslumo; 4) bito reikšmę galima įsiminti kaip įkrautą ir iškrautą kondensatoriaus būseną. Tačiau problema buvo ta, kad kondensatorius savaime silpdavo. Tai buvo išspręsta regeneracijos procesu, kurį jis Cliford Berry su ABC pavadino "jogging" (risnojimu). Tai buvo dinaminės atminties pirmtakas.

Atanasofas nė vienos jų neužsirašė, nes niekad neužmiršdavo savo idėjų. Praėjo beveik metai tobulinant atsinaujinančią grandinę bei dvejetainės logikos elementus, o tada kompiuterio pagaminimui pasamdė studentą Clifford Berry, kurį rekomendavo jo dėstytojas prof. Harold Anderson‘as. Jiedu 1939 m. pavasarį pradėjo prototipo gamybą, kurio veikianti versija pasirodė gruodžio mėn., kurią pademonstravo Ajovos koledžo vadovybei, kuri skyrė 850 dolerių pilnai veikiančios mašinos, gebančios spręsti lygčių sistemas, sukūrimui.

ABC (Atanasoff Berry Computer) buvo stebinanti mašina. Logikos valdymui buvo naudojama 300 vakuuminių lempų. Atminčiai naudoti Bakelite būgnai, maždaug 8 colių skersmens ir 11 colių ilgo. Kiekviename būgne eilėmis buvo išdėstyti kondensatoriai. Kiekvieno jų krūvis buvo nuskaitomas ir atnaujinamas būgnui sukantis, Būgno talpa buvo 30 50-bičių skaičių, t.y. apie 1,5 Kb. Veiksmams su skaičiais buvo 30 sudėties/atimties elementų. Įvedimui naudotos perfokortos – 5-i 15-os skaitmenų skaičiai kortoje koduoti dešimtainėje sistemoje. Kita naujove buvo kibirkštinės atminties kortose naudojimas. Kibirkštis nudegindavo kortą tam tikroje vietoje. Apanglėję vietos sumažindavo kortos varžą ir taip galėjo būti nuskaitomi duomenys.

ABC niekada nebuvo išbaigtas veikiantis kompiuteris. Jie nutraukė projektą dėl karo ir niekada neužbaigė. Mašina dirbo pakankamai ilgai, kad pademonstruotų principus, net nepakankamai ilgai, kad išspręstų realias lygtis. Vis tik, skyręs lėšas, Ajovos un-tas nusprendė užpatentuoti mašiną. Tačiau Atanasofas su Berry turėjo dalintis pajamas su universitetu, todėl ir dėl spaudimo iš šių universitetas neišsiėmė patento.

Į žaidimą įsijungia Mauchy

1940 m. gruodį Atanasofas dalyvavo John Mauchly paskaitoje apie analoginių kompiuterių naudojimą. Po paskaitos jie pasikalbėjo apie alternatyvią galimybę ir Atanasofas papasakojo apie kuriamą kompiuterį. Po kelių mėnesių Mauchly su sūnumi 5 d. svečiavosi pas Atanasofą. Mauchly paprašė dokumentų kopijos, kad galėtų sukurti Atanasofo kalkuliatorių Moore inžinerijos mokykloje. Atanasofas atsisakė, nes norėjo, kad nenorėjo, kad apie mašiną būtų sužinota iki bus suteiktas patentas.

Per karą Atanasofas tapo Jūrų laivyno laboratorijos Akustikos skyriaus vadovu. Jame buvo ir J. Presper Eckert‘as. Atanasofą pasiekė gandai, kad jie dirba ties kažkuo nauja dėl skaičiavimų. Jis užklausė, bet jam buvo atsakyta, kad tai įslaptinta. Iš tikro Mauchly ir Eckert‘as kūrė ENIAC, kurią įprasta laikyti pirmuoju skaitmeniniu kompiuteriu.

Atanasofas pats galėjo pasiūlyti mašiną Jūrų laivynui, tačiau jis jautė, kad tai kirstųsi su jo kitais darbais, kuriuos jis laikė svarbesniais karo metu. Po karo Atanasofas jau negrįžo prie kompiuterių. Jis jautė, kad yra sukūręs veikiantį kompiuterį ir tam skyręs daug laiko ir energijos. Vėliau jis apgailestavo netęsęs darbo. Jis nepakankamai įvertino revoliucinę kompiuterio svarbą ir jo poveikį pasauliui. Bet jis apgailestavo, kad Eckert‘as ir Mauchly pasiėmė pirmo elektroninio kompiuterio, ENIAC, šlovę net nepaminėdami jo pastangų kuriant ABC.

1954 m. IBM patentų teisininkas susisiekė su Atanasofu su siūlymu nutraukti Mauchly-Eckert‘o patentą. Jį turėjo IBM konkurentai – ir tai būtų naudinga IBM. Nors pradžioje atsisakė, vėliau Atanasofas sutiko. Tačiau patentų ginčai vyksta labai lėtai, o 1963 m. nusižudė C. Berry, pagrindinis liudininkas.

Byla 1970 m. pasiekė teismą, kuriame Atanasofas pademonstravo mašinos atstatymą, kas padarė nemažą įtaką sprendimui, kad Atanasofas yra elektroninio kompiuterio išradėjas, o Eckert‘as and Mauchly išvystė ABC. Patentas buvo atšauktas, nes ENIAC bent metus buvo naudojamas termobranduolinės bombos skaičiavimams iki pateikiant patentą.

Spendimas paskelbtas 1973 m. spalio 19 d., tačiau jį spaudoje užgožė Watergate skandalas. Visuomenė apie jį plačiai neišgirdo. Tačiau Atanasofas buvo pripažintas. Dar prieš 1973 m. teismo sprendimą, 1970 m. Bulgarija jam įteikė Šv. Kirilo ir Metodijaus ordiną, aukščiausią Bulgarijos apdovanojimą, skiriamą už mokslinius pasiekimus. 1978 m. jis įtrauktas į Ajovos išradėjų šlovės sąrašą, 1981 m. apdovanotas IEEE Kompiuterių pionieriaus medaliu.

Ar ABC buvo pirmuoju kompiuteriu? Paminklas Sofijoje, Bulgaria

Neabejotinai tai buvo ankstyvasis bandymas sukurti skaitmeninį kompiuterį, tačiau nebuvo užbaigtas. Atanasofas tvirtino, kad tai nesvarbu, nes jis galėjo parodyti, kad idėjos veikia. Tačiau tai tik perkėlė jį į Babidžo padėtį – idėja, o ne realus daiktas. Ir tai labiau buvo skaitmeninių komponenčių rinkinys nei išbaigta sistema.

Tad svarbiausias klausimas yra ar ENIAC išvystytas iš ABC – t.y., ar Mauchly papasakojo Atanasofui apie savo darbus jų pirmo susitikimo 1941 m. birželio 14 d. metu. Mauchly neabejotinai parašė laišką 1940-ais, t.y. prieš atvykdamas susipažinti su ABC, apie savo darbus, tačiau Atanasofas tvirtina, kad Mauchly neminėjo jokio tokio projekto. Mauchly ir Atanasofo teiginiai skiriasi ir apie tai, kas nutiko susitikimo metu. Atanasofas sako, kad Mauchly „buvo sužavėtas“, o Mauchly tvirtino, kad „nors jis naudojo elektrines sklendes, kurios buvo pakankamai pigios, tačiau prarado daug, nes jos nebuvo sparčios“; ir kad tas darbas tebuvo laiko švaistymas. Dar Mauchly sakė, kad Atanasofas neįstengė sukurti patikimų trigerių, kurie buvo pagrindine ENIAC komponente.

Originali ABC buvo išmontuota, kai Jovos koledžas apatinį aukštą pertvarkė į auditorijas. Vienintelis išlikęs daiktas buvo atminties būgnas (drum). Tačiau 1997 m. Ames‘o laboratorijos tyrinėtojai atkūrė veikiančią kopiją už 350 tūkst. dolerių.

Kiti HOT.LT straipsniai:
Kompiuterių ištakos
Kompiuterių istorija
Programavimo paradigmos
Mažylis buvo pirmasis...
Jau 50 m. „meinfreimams“
Programavimo kalbų klegesys
Pirmasis interneto ryšys
Ar mašina kada nors mąstys?
Programavimo kalbų istorija
Styvo Džobso kelias į žvaigždes
Danas Briklinas: skaičiuoklės autorius
Pirmoji programuotoja: Ada Lovelace
Bilas Geitsas: kol dar nebuvo garsus
Naujojo tipo mokslas
Seniausias pasaulyje analoginis kompiuteris
Lambda išraiškos – Java į naują lygį
Visata kaip kompiuteris
Aukšto lygio programavimo kalbų evoliucija
Mūšis kibernetiniame pasaulyje
Kitoniškumas: dygios eilutės
Ką vadiname programuotoju?
Įsilaužimų istorija
ARPANET istorija
Užmirškite Internetą mokyklose
Kobolo motina
Haketonai

 

 
 
HOT.LT informacija  
Kviečiame visus prisidėti prie svetainės kūrimo! Rašykite el.paštu info@hot.lt Mes stengiamės Jums!  
 
Atskiri HOT skyriai  
Domeno vagystė  
Interneto romantikai  
Programinė įranga  
 
Karštos WWW svetainės  
 
Informacija:  
NSO ir mistika  
ONLINE.LT  
   
   
Portalai  
Banga  
 
Lietuviai:  
Lietuvių kalba užsienyje  
Globalusis tinklas  
Lithuanica svetainė!  
  Mirusieji - atminimui  
   
Aukcionai, prekyba:  
Aukcionai  
Aukcionai, pinigai  
Banknotai  
 
Spauda:  
Verslo žinios  
Žinių radijas  
Būdas Žemaičių  
Lietuvos rytas  
Moteris, žurnalas  
Vartiklis, elraštis  
 
Interneto paslaugos:  
Elnet@  
Omnitel WAP serveris  
 
Kompiuteriai:  
Sonex kompiuteriai  
Baltic Amadeus  
 
Kultūra:  
Džiazo svetainė  
Lietuvos filharmonija  
Interaktyvi proza  
  Rasa, tautiniai šokiai  
Dailės muziejus  
Meno leidiniai  
Lietuvos vienuolynai  
Muziejai ir parkai  
Teatras  
Meno galerija  
Filosofija  
Mitologija  
Literatūra  
  Poezija  
  Fantastika  
  Biblijos puslapiai  
   
Mistika:  
Kabala  
Fuko švytuoklė  
5 medžiai  
Masakh  
   
Darbo sauga  
Sabelija  
 
Pramogos:  
Sporto puslapis  
PAULIAUS puslapis  
DARTS sporto puslapis  
   
Laisvalaikis:  
Akvariumai  
   

 

 
 
delo
© HOT.LT 2000.
Draudžiama be leidimo naudoti bet kurią šios svetainės dalį.
'Intelligent' design.