Hot.lt logo Hot.lt meniu
karščiausios IT naujienos
pasirink skiltį  
-atnaujinta 2018 09 14-
 
Turinys
Laimėk prizą!
El.prekyba
Įdomybės Internete
Atsiliepimai
Prenumeruokitės!
Klausk-atsakys!
Keiskimės nuorodomis!
Anekdotai
WWW
Menas:
Žiniasklaida:
Populiarios TV laidos
Žiniu Radijas, tiesiogine transliacija
Laisvalaikis:
Akvariumai, fauna, flora
Įdarbinimas:
Preilė: darbuotojų paieška
Verta:
.
Vedų kultūros centras
Sachadža Joga
Dausuva
.
Karšta
Kasijus
Gyvenimas po tikrovės
Egzistencializmas
Religiniai anekdotai
I.Naživinas. Judėjas
Traktatas apie dvi Sarmatijas
Erazmo Stelos paraštėse
Elementariosios dalelės
Geologijos pionierius
Minčių valdymas
K.Jungas.Vėlyvos mintys
K.Saja. Molynė
Kolonizavimo protokolas
Placebo
Profsąjungos
Šiaulių mūšis
Ateivių civilizacijos
Mano sielos liūdesiai
P.Adams. Senamadiška muzika
Mitas ir mokslas
Vaišešikos mokykla
Fentezi: K.S.N.
Kas Saulė,o kas Mėnulis?
Vėlių metas
Slaptasis kazokų ginklas
I.Slawinska. Erdvė ir laikas
"Pioneer" anomalijos
Filosofija: Konfucijus
R.W.Emersonas. Poetas
"Sutvėrėjo" žemėlapis
I.Calvino. Katinų markizė
EBR reiškinys
Ramakrišnos panteizmas
Nauja sapnų teorija
"Wow" signalas
Pašalinės mintys
R.Moore. Erdvė
Odisėjas visapusiškas
Tolkieno pasaka
Rousseau. Vienišiaus svajos
Ortodoksų bažnyčia
Škotai atrado Ameriką?
Jėzaus kapas Kašmyre
Ziggy Stardust
Prekiautojai skausmu
K.Kavafis. Barbarų belaukiant
A. Einšteino panteizmas
Vienaragis zhi Kinijoje
Prabilo etruskų rašmenys
Hiperborėja Rusijoje
K.Jungas ir NSO
K.Kastaneda. Dono Chuano mokymas
R.Kaijua. Sapnų apžavai ir problemos
Joan Ocean: delfinai ir nežemiečiai
Suvokimo durys
Y.Bonfua. Dieviški vardai
Visatos modeliai
Alisa ir musmirės
Paranormaliojo mokslo šaknys
Ką žmonės mąsto Izraelyje
Stalinas ir NSO
Vorų pramotė pagrobė ugnį
Ūlos kraštas senovėje
Pranašiškas Huxley
Išsigelbėjimas per nuodėmę
Šėtono manifestas
Pirmasis kraujas
OBE ir sapnai
Dropa diskai
Nibiru ir šumerai
Fū naikintuvai
įvadas į Kabalą
Holografinis katinas
Esė apie dzūkus
S.Barančakas. Vertėjo manifestas
Pederastai dulkina tautą
Poetas Jim Morrison
Slėpiningieji Edeno sodai
Hitleris: gyvas ar miręs?
Seni kompiuteriai
Mankurtas: be ateities
Interneto pabaiga
E-bylos
 
 

Kobolo motina

 

Taip pat skaitykite >>>>>

Kompiuterių vystymąsi daugiausia lemia vyriška ranka. Matyt taip buvo todėl, kad pradžioje tai buvo daugiau inžinerijos nei logikos sritis. Tačiau atėjus programinei erai situacija ėmė keistis. Juk neveltui pirmoji pasaulio programuotoja buvo Bairono duktė Ada Lovelace (ir jos garbei pavadinta programavimo kalba „Ada“). Grace Brewster Murray Hopper

Tačiau žinomiausia ir spalvingiausia armijos (ar karinio laivyno) kompiuterių specialistė buvo kontr- admirolė Grace Brewster Murray Hopper (1906-92), kuri ne tik sukūrė COBOL kalbą, bet ir siekė, kad kompiuteriai būtų prieinamesni visiems.

Gimė 1906 m. gruodžio d. Niujorke draudimo agento W.F. Murray šeimoje.

Vaikystėje buvo smalsi ir bandė suprasti, kaip veikia įvairūs daiktai. Mokykloje gerai sekėsi matematika, o ypač geometrija. 1924 m. įstojo į Niujorko Vassar koledžą, kur studijavo matematiką, fiziką ir inžineriją. 1928 m. perėjo į Jeilio un-tą, kur apsigynė matematikos ir matematinės fizikos daktarės laipsnį.

1931 m. pradėjo kilti Vassar koledžo hierarchijoje – instruktorė, profesoriaus asistentė ir pagaliau profesorė. Ji ištekėjo už Vincent‘o Hopper‘io, tačiau išsiskyrė 1945-ais.

Prasidėjus karui, G. Hopper tapo Karinio laivyno rezerviste – matyt todėl, kad jos senelis buvo kontradmirolas. Po apmokymo ji paskirta į Harvardo Laivų skaičiavimų biurą ir taip atsidūrė viename pažangiausių kompiuterinių centrų. Juk čia H. Aikenas sukūrė „Mark-1“ – griozdišką ir lėtą elektromechaninį kompiuterį (jis per sekundę sugebėjo atlikti 3 sudėties veiksmus!).

Leitenantė G. Hopper gavo kompiuterio instrukcijų knygą ir buvo paskirta skaičiuoti atvirkštinio tangento funkcijos koeficientus. Mat tuo metu daugiausia laiko kompiuteriai buvo užimti lentelių spausdinimu. Ji mokėsi programuoti. Ji sužinojo paprogramių svarbą, skaitė Babbage kūrinius ir, galbūt, sukūrė terminą „bug“.

Neaišku, ar tai tiesa, tačiau jos pasakojimas tikrai įdomus. „Mark-1” užsiožiavo ir pateikdavo neteisingus rezultatus. Apžiūra viduje nustatė sugedusią relę, tarp kurios kontaktų buvo kandis, kurią užmušė greitai atsidaranti ir užsidaranti relė. Kandis buvo pašalinta, o žurnale užrašyta: „Rastas pirmas tikras vabzdys [bug]“. Tad neabejotina, kad Grace su kolegomis jau senai naudojo terminą „bug“ iki tikro vabzdžio kompiuteryje suradimo. Ir nuo tada, kai programuotojai nori pasiteisinti, kad kažkas nepadaryta, jie savo, kad dar gaudo vabalus („debugina“).
Log record about BUG

Iš Grace ataskaitų matosi, kad, kaip daugelis programuotojų kartų, ir jai teko dirbti ilgas naktis, kol priversdavo ką nors teisingai veikti. Be to, jos uždaviniu buvo parašyti „Mark-1“ naudotojo vadovą.

Karo pabaigoje pasiprašė perkeliama į reguliarią Karinio laivyno tarnybą, tačiau jau atsakė dėl jos amžiaus (38 m.).

Po karo G. Hopper kurį laiką programavo lenteles „Pudential“ kompiuteriui, o vėliau dėstė Harvarde. Tada ji perėjo į Eckert-Mauchly korporaciją, kuri buvo bebaigianti konstruoti UNIVAC. Iki jo paleidimo programavo BINAC, nedidelę binarinę mašiną, slapta pagamintą „Snark Missile“ projektui. Jai teko rašyti aštuonetainius operacijų kodus.

Tačiau būtent tuo metu ji suprato, kad kompiuteris yra manipuliatorius simboliais, o ne didelis kalkuliatorius. Matyt paveikė ir kai kurios filosofinės Babbage idėjos. O gal tai, kad kompiuteriai darėsi vis galingesni. Pirmiausia ji mąstė, kaip palengvinti darbą aukšto lygio kalbomis. 1952 m. ji su savo komanda Remingtone parašė A-0 kompiliatorių, beveik vien tam, kad parodytų, kad tai įmanoma. Jis laikomas pirmuoju kompiliatoriumi. Tačiau tai nepaveikė kitų įsitikinimo, kad kompiuteris tėra skaičių kramtytojas.

Tada ji pabandė su simboliniu diferencijuotoju, t.y. skaičiavimų programa. Taip pat ji bandė parodyti, kad kompiliatorius gali transliuoti programas parašytas prancūzų ir vokiečių kalbomis. Kompanijos vadai buvo sukrėsti, pamatę, kad JAV pagaminta mašina gali daryti kažką kitomis kalbomis.

Pamažu palankumas jos idėjoms padidėjo ir ji sukūrė B-0 kompiliatorių, 1957-ais tapusią „Flow-matic“. Kalba buvo skirta naudojimui versle, o G. Hopper jautė, kad aritmetinės išraiškos yra per sudėtingos vidutinio lygio vartotojui, tad yra įtraukė labai „žodingą“ kalbą, pvz., tokius veiksmus „Pridėti 1 prie Suma“ vietoje Suma = Suma + 1 O po FORTRAN sėkmė mokslinėje terpėje, buvo sukurta COBOL, įtraukusi Grace Brewster Murray Hopper daugelį „Flow-matic“ idėjų. Ir nors Grace Hopper nebuvo baigiamo standartizuojančio komiteto nare, ją tikrai galima vadinti „Kobolo motina“!

1966 m. ji išėjo į pensiją būdama Antro rango kapitone, tačiau Kariniam laivynui jos reikėjo, ir po 7 mėnesių ji sugrįžo kas standartizuotų Karinio laivyno naudojamas kalbas. 1969 m. DDMA asociaciją ją išrinko metų „žmogumi“. 1971 m. ACM įsteigė jos vardo premiją jauniesiems kompiuterių specialistams. 1983 m. ji pakelta į komodoro laipsnį, o 1985-ais tapo kontradmirole, o kitais metais galutinai išėjo į pensiją.

Kariniame laivyne praleidusi 40 m., ji buvo kartu ir publicistė – skaitė paskaitas. Išėjusi į pensiją jos karjera tęsėsi DEC viešųjų ryšių srityje.

Mirė 1992 m. – ir matyt yra ilgiausiai dirbęs entuziastas kompiuterių srityje.

Jos garbei pavadintas minininkas USS Hopper (DDG-70). 2001 m. E. Bolandas dedikavo jai savo eilėraštė „Code“. Arlingtone parkas pavadintas Grace Murray Hopper parku. „Microsoft“ moteris įkūrė „Hopper“ darbuotojų grupę, kuriai priklauso per 3000 narių. Jos vardu pavadinti ir kiti objektai.

Literatūra:

  1. K.B. Williams. Grace Hopper: admiral of the cyber sea, 2004
  2. K.W. Beyer. Grace Hopper and the Invention of the Information Age, 2009
  3. Ch. Marx. Grace Hopper: the first woman to program the first computer in the United States, 2003

Tamsiaodės NASA skaičiuotojos

Evelina Granville (Evelyn Boyd Granville, g. 1924 m.) - antroji juodaodė amerikietė JAV, gavusi matematikos daktarės laipsnį (1949) – po E. Haynes (1943). Jos disertacija buvo „Apie Lagerio eilutes kompleksinių skaičių srityje“. 1957 m. persikėlė į Niujorką ir pradėjo dirbti IBM programuotoja. Netrukus 1960 m. persikėlė į Los Andželą, kur dirbo JAV kosmoso laboratorijoms. Ji parašė „Mercury“ projekto (pirmojo JAV pilotuojamo skrydžio kosmose) trajektorijos analizės programą, o taip pat dalyvavo „Apolono“ projekte (pilotuojamų skrydžių į Mėnulį). 1967 m. tapo Kalifornijos un-to profesore. Nuo tada aktyviai skatina moteris gauti techninį išsilavinimą. Katherine Johnson gauna Freedom medalį; 2015

Katerina Džonson (Katherine Coleman Goble Johnson, g. 1918 m.) – tamsiaodė NASA (1953-1986) Langley tyrimo centro Virdžinijoje matematikė ir fizikė, padėjusi įgyvendinti žmogaus skrydžius į kosmosą. Ji buvo „žmogiškasis kompiuteris“. Ji rankiniu būdu analizavo skridimo testinius duomenis ir net atliko „Freedom 7“ trajektorijos analizę. Dalyvavo „Apollo-11” (1969) programoje, o taip pat atliko paskaičiavimus misijoms į Marsą.

Ji pristatyta filme „Nuslėptos figūros“ (2016; pagal M.L. Shetterly knygą, skirtą NASA dirbusioms iškilioms tamsiaodėms moterims), kur ją vaidina T.P. Henson. Jos didžiausiu darbu, kaip parodyta filme, buvo John Glenn‘o misija 1962 m. Kapsulės orbitą paskaičiavo kompiuteris, tačiau Glenas pareikalavo „duoti merginai“ (t.y. Katerinai) patikrinti skaičiavimus. Ji juos atliko rankair tada Glenas pasakė: „Jei ji sako, kad jie teisingi, tada aš pasirengęs skristi“.

Kiti HOT.LT straipsniai:
Čarlzas Babidžas
Kompiuterių ištakos
Moterys matematikoje
Kompiuterių istorija
Mažylis buvo pirmasis...
Ką vadiname programuotoju?
Jau 50 m. „meinfreimams“
Pirmasis interneto ryšys
Programavimo kalbų istorija
Vozniakas: pasirinktas gyvenimas šešėlyje
Ar mašina kada nors mąstys?
Danas Briklinas: skaičiuoklės autorius
Pirmoji programuotoja: Ada Lovelace
Styvo Džobso kelias į žvaigždes
Bilas Geitsas: kol dar nebuvo garsus
Technika: Nuo Paleolito laikų
Konradas Cūzė ir jo C modeliai
Džonas fon Neimanas
Algebra akimirksniu
"Ruby" kalba ir RoR
Unix ir C kalbos kiltis ir ... šachmatai
Nekenčiu kalkuliatoriaus!
Naujojo tipo mokslas
ARPANET istorija
Programavimo kalbų evoliucija
Visata kaip kompiuteris
Programavimo paradigmos
Įsilaužimų istorija
Nulio istorija

 
HOT.LT informacija  
Kviečiame visus prisidėti prie svetainės kūrimo! Rašykite el.paštu info@hot.lt Mes stengiamės Jums!  
 
Atskiri HOT skyriai  
Domeno vagystė  
Interneto romantikai  
Programinė įranga  
WebOn produktai el.komercijai  
 
Karštos WWW svetainės  
 
Informacija:  
NSO ir mistika  
ONLINE.LT  
   
Portalai  
Banga  
 
Lietuviai:  
Globalusis tinklas  
Lithuanica svetainė!  
  Mirusieji - atminimui  
   
Aukcionai, prekyba:  
Banknotai  
 
Spauda:  
Verslo žinios  
Žinių radijas  
Lietuvos rytas  
Moteris, žurnalas  
Vartiklis, elraštis  
 
Interneto paslaugos:  
Elnet@  
 
Kompiuteriai:  
Baltic Amadeus  
 
Kultūra:  
Džiazo svetainė  
Lietuvos filharmonija  
Interaktyvi proza  
Dailės muziejus  
Lietuvos vienuolynai  
Teatras  
Meno galerija  
Filosofija  
Mitologija  
Literatūra  
  Poezija  
  Fantastika  
  Religijos puslapiai  
   
Mistika:  
Kabala  
Fuko švytuoklė  
   
Darbo sauga  
Sabelija  
 
Pramogos:  
Laisvalaikis:  
Akvariumai  
   

 

 
 
delo
© HOT.LT 2001.
Draudžiama be leidimo naudoti bet kurią šios svetainės dalį.
'Intelligent' design.