Kobolo motina

Taip pat skaitykite >>>>>

Kompiuterių vystymąsi daugiausia lemia vyriška ranka. Matyt taip buvo todėl, kad pradžioje tai buvo daugiau inžinerijos nei logikos sritis. Tačiau atėjus programinei erai situacija ėmė keistis. Juk neveltui pirmoji pasaulio programuotoja buvo Bairono duktė Ada Lovelace (ir jos garbei pavadinta programavimo kalba „Ada“).

Tačiau žinomiausia ir spalvingiausia armijos (ar karinio laivyno) kompiuterių specialistė buvo kontr- admirolė Grace Brewster Murray Hopper (1906-92), kuri ne tik sukūrė COBOL kalbą, bet ir siekė, kad kompiuteriai būtų prieinamesni visiems.

Gimė 1906 m. gruodžio d. Niujorke draudimo agento W.F. Murray šeimoje.

Vaikystėje buvo smalsi ir bandė suprasti, kaip veikia įvairūs daiktai. Mokykloje gerai sekėsi matematika, o ypač geometrija. 1924 m. įstojo į Niujorko Vassar koledžą, kur studijavo matematiką, fiziką ir inžineriją. 1928 m. perėjo į Jeilio un-tą, kur apsigynė matematikos ir matematinės fizikos daktarės laipsnį.

1931 m. pradėjo kilti Vassar koledžo hierarchijoje – instruktorė, profesoriaus asistentė ir pagaliau profesorė. Ji ištekėjo už Vincent‘o Hopper‘io, tačiau išsiskyrė 1945-ais.

Prasidėjus karui, G. Hopper tapo Karinio laivyno rezerviste – matyt todėl, kad jos senelis buvo kontradmirolas. Po apmokymo ji paskirta į Harvardo Laivų skaičiavimų biurą ir taip atsidūrė viename pažangiausių kompiuterinių centrų. Juk čia H. Aikenas sukūrė „Mark-1“ – griozdišką ir lėtą elektromechaninį kompiuterį (jis per sekundę sugebėjo atlikti 3 sudėties veiksmus!).

Leitenantė G. Hopper gavo kompiuterio instrukcijų knygą ir buvo paskirta skaičiuoti atvirkštinio tangento funkcijos koeficientus. Mat tuo metu daugiausia laiko kompiuteriai buvo užimti lentelių spausdinimu. Ji mokėsi programuoti. Ji sužinojo paprogramių svarbą, skaitė Babbage kūrinius ir, galbūt, sukūrė terminą „bug“.

Neaišku, ar tai tiesa, tačiau jos pasakojimas tikrai įdomus. „Mark-1” užsiožiavo ir pateikdavo neteisingus rezultatus. Apžiūra viduje nustatė sugedusią relę, tarp kurios kontaktų buvo kandis, kurią užmušė greitai atsidaranti ir užsidaranti relė. Kandis buvo pašalinta, o žurnale užrašyta: „Rastas pirmas tikras vabzdys [bug]“. Tad neabejotina, kad Grace su kolegomis jau senai naudojo terminą „bug“ iki tikro vabzdžio kompiuteryje suradimo. Ir nuo tada, kai programuotojai nori pasiteisinti, kad kažkas nepadaryta, jie savo, kad dar gaudo vabalus („debugina“).

Iš Grace ataskaitų matosi, kad, kaip daugelis programuotojų kartų, ir jai teko dirbti ilgas naktis, kol priversdavo ką nors teisingai veikti. Be to, jos uždaviniu buvo parašyti „Mark-1“ naudotojo vadovą.

Karo pabaigoje pasiprašė perkeliama į reguliarią Karinio laivyno tarnybą, tačiau jau atsakė dėl jos amžiaus (38 m.).

Po karo G. Hopper kurį laiką programavo lenteles „Pudential“ kompiuteriui, o vėliau dėstė Harvarde. Tada ji perėjo į Eckert-Mauchly korporaciją, kuri buvo bebaigianti konstruoti UNIVAC. Iki jo paleidimo programavo BINAC, nedidelę binarinę mašiną, slapta pagamintą „Snark Missile“ projektui. Jai teko rašyti aštuonetainius operacijų kodus.

Tačiau būtent tuo metu ji suprato, kad kompiuteris yra manipuliatorius simboliais, o ne didelis kalkuliatorius. Matyt paveikė ir kai kurios filosofinės Babbage idėjos. O gal tai, kad kompiuteriai darėsi vis galingesni. Pirmiausia ji mąstė, kaip palengvinti darbą aukšto lygio kalbomis. 1952 m. ji su savo komanda Remingtone parašė A-0 kompiliatorių, beveik vien tam, kad parodytų, kad tai įmanoma. Jis laikomas pirmuoju kompiliatoriumi. Tačiau tai nepaveikė kitų įsitikinimo, kad kompiuteris tėra skaičių kramtytojas.

Tada ji pabandė su simboliniu diferencijuotoju, t.y. skaičiavimų programa. Taip pat ji bandė parodyti, kad kompiliatorius gali transliuoti programas parašytas prancūzų ir vokiečių kalbomis. Kompanijos vadai buvo sukrėsti, pamatę, kad JAV pagaminta mašina gali daryti kažką kitomis kalbomis.

Pamažu palankumas jos idėjoms padidėjo ir ji sukūrė B-0 kompiliatorių, 1957-ais tapusią „Flow-matic“. Kalba buvo skirta naudojimui versle, o G. Hopper jautė, kad aritmetinės išraiškos yra per sudėtingos vidutinio lygio vartotojui, tad yra įtraukė labai „žodingą“ kalbą, pvz., tokius veiksmus „Pridėti 1 prie Suma“ vietoje Suma = Suma + 1 O po FORTRAN sėkmė mokslinėje terpėje, buvo sukurta COBOL, įtraukusi daugelį „Flow-matic“ idėjų. Ir nors Grace Hopper nebuvo baigiamo standartizuojančio komiteto nare, ją tikrai galima vadinti „Kobolo motina“!

1966 m. ji išėjo į pensiją būdama Antro rango kapitone, tačiau Kariniam laivynui jos reikėjo, ir po 7 mėnesių ji sugrįžo kas standartizuotų Karinio laivyno naudojamas kalbas. 1969 m. DDMA asociaciją ją išrinko metų „žmogumi“. 1971 m. ACM įsteigė jos vardo premiją jauniesiems kompiuterių specialistams. 1983 m. ji pakelta į komodoro laipsnį, o 1985-ais tapo kontradmirole, o kitais metais galutinai išėjo į pensiją.

Kariniame laivyne praleidusi 40 m., ji buvo kartu ir publicistė – skaitė paskaitas. Išėjusi į pensiją jos karjera tęsėsi DEC viešųjų ryšių srityje.

Mirė 1992 m. – ir matyt yra ilgiausiai dirbęs entuziastas kompiuterių srityje.

Jos garbei pavadintas minininkas USS Hopper (DDG-70). 2001 m. E. Bolandas dedikavo jai savo eilėraštė „Code“. Arlingtone parkas pavadintas Grace Murray Hopper parku. „Microsoft“ moteris įkūrė „Hopper“ darbuotojų grupę, kuriai priklauso per 3000 narių. Jos vardu pavadinti ir kiti objektai.

Literatūra:

1. K.B. Williams. Grace Hopper: admiral of the cyber sea, 2004
2. K.W. Beyer. Grace Hopper and the Invention of the Information Age, 2009
3. Ch. Marx. Grace Hopper: the first woman to program the first computer in the United States, 2003

Tamsiaodės NASA skaičiuotojos

Evelina Granville (Evelyn Boyd Granville, g. 1924 m.) - antroji juodaodė amerikietė JAV, gavusi matematikos daktarės laipsnį (1949) – po E. Haynes (1943). Jos disertacija buvo „Apie Lagerio eilutes kompleksinių skaičių srityje“. 1957 m. persikėlė į Niujorką ir pradėjo dirbti IBM programuotoja. Netrukus 1960 m. persikėlė į Los Andželą, kur dirbo JAV kosmoso laboratorijoms. Ji parašė „Mercury“ projekto (pirmojo JAV pilotuojamo skrydžio kosmose) trajektorijos analizės programą, o taip pat dalyvavo „Apolono“ projekte (pilotuojamų skrydžių į Mėnulį). 1967 m. tapo Kalifornijos un-to profesore. Nuo tada aktyviai skatina moteris gauti techninį išsilavinimą.

Katerina Džonson (Katherine Coleman Goble Johnson, 1918-2020) – tamsiaodė NASA (1953-1986) Langley tyrimo centro Virdžinijoje matematikė ir fizikė, padėjusi įgyvendinti žmogaus skrydžius į kosmosą. Ji buvo „žmogiškasis kompiuteris“. Ji rankiniu būdu analizavo skridimo testinius duomenis ir net atliko „Freedom 7“ trajektorijos analizę. Dalyvavo „Apollo-11” (1969) programoje, o taip pat atliko paskaičiavimus misijoms į Marsą.

Ji pristatyta filme „Paslėpti skaičiai“ (2016; pagal M.L. Shetterly knygą, skirtą NASA dirbusioms iškilioms tamsiaodėms moterims), kur ją vaidina T.P. Henson. Jos didžiausiu darbu, kaip parodyta filme, buvo John Glenn‘o misija 1962 m. Kapsulės orbitą paskaičiavo kompiuteris, tačiau Glenas pareikalavo „duoti merginai“ (t.y. Katerinai) patikrinti skaičiavimus. Ji juos atliko ranka ir tada Glenas pasakė: „Jei ji sako, kad jie teisingi, tada aš pasirengęs skristi“.

Kiti HOT.LT straipsniai:
Čarlzas Babidžas
Kompiuterių ištakos
Moterys matematikoje
Kompiuterių istorija
Mažylis buvo pirmasis...
Ką vadiname programuotoju?
Jau 50 m. „meinfreimams“
Pirmasis interneto ryšys
Programavimo kalbų istorija
Džonas Bakas – FORTRAN tėvas
Klodas Šenonas – žmogus, išradęs ateitį
ŽODIS – ankstyva lietuviškai prakalbusi programa
Vozniakas: pasirinktas gyvenimas šešėlyje
Ar mašina kada nors mąstys?
Danas Briklinas: skaičiuoklės autorius
Pirmoji programuotoja: Ada Lovelace
Styvo Džobso kelias į žvaigždes
Bilas Geitsas: kol dar nebuvo garsus
Technika: Nuo Paleolito laikų
Konradas Cūzė ir jo C modeliai
Džonas fon Neimanas
Algebra akimirksniu
"Ruby" kalba ir RoR
Unix ir C kalbos kiltis ir ... šachmatai
Naujojo tipo mokslas
ARPANET istorija
Programavimo kalbų evoliucija
Visata kaip kompiuteris
Programavimo paradigmos
Įsilaužimų istorija
Jie to nesakė...