|
Konradas Cūzė ir jo kompiuteriai
Autoportretas |
Konradas Cūzė (vok. Konrad Zuse, 19101995) vokiečių inžinierius,
neoficialus pirmojo šiuolaikinius principus turinčio kompiuterio sukūrėjas,
pirmosios algoritminės kalbos autorius, skaitmeninės visatos idėjos pradininkas.
Biografija
Gimė 1910 m. birželio 22 d. Berlyne. Vėliau su šeima persikėlė į
Saksonijos šiaurės miestelį Hoyerswerda. Dar mokykloje parodė sugebėjimus
sukonstruodamas veikiantį monetų keitimo automato modelį. Studijavo
Berlyno technikos universitete (tada Technische Hochschule Berlin-Charlottenburg Berlyno-Šarlotenburgo aukštesnioji technikos mokykla),
kurį baigė 1935 m. Pradėjo dirbti konstruktoriumi Herschel'io lėktuvų statybos
kompanijoje Dessau mieste, tačiau jau po metų ją paliko, kad galėtų kurti
skaičiavimo mašinas. Ta idėja jam buvo kilusi dar studentavimo metais.
Be kompiuterių, K, Cūzė sukūrė ir keletą specializuotų skaičiuotuvų: S1 ir
S2 buvo naudojami aviacijoje tiksliam detalių dydžiui nustatyti. Kompiuteris L1
buvo skirtas logikos uždaviniams spręsti, tačiau liko tik eksperimentiniu modeliu.
Gyvenimo pabaigoje užsiėmė savo pomėgiu, tapyba. Mirė 1995 m.
gruodžio 18 d. Hünfeld'e, netoli Fuldos.
Pirmojo kompiuterio sukūrimas
Kad palengvintų nuobodžius inžinierinius skaičiavimus, K. Cūzė sukūrė
keletą automatizuotų skaičiuotuvų. Pagrindinė sudėtingų skaičiavimų
problema yra tarpinių rezultatų išsaugojimas. Todėl pagal K. Cūzę,
automatinis skaičiuotuvas privalo turėti tris pagrindines dalis: valdymo modulį,
atmintį ir procesorių, atliekantį aritmetinius veiksmus.
Z1 modelis
1936 m. K. Cūzė pagamino Z1, pirmąjį dvejetainę aritmetiką naudojantį
kompiuterį. Jis buvo sukurtas už savo lėšas ir įrengtas ant svetainės stalo
tėvų name. Z1 panaudojo, kad ištirtų pagrindines skaičiavimo technikos
ypatybes: slankaus kablelio aritmetiką, didelės talpos atmintį ir aritmetikos
modulius su taip-ne (1 ir 0) reikšmėmis. Jie buvo realizuoti panaudojant
reles. Z1 programavimo galimybė buvo ribota ir naudojant klaviatūrą. Z1
skaičiavimo rezultatus pateikdavo iš lempinėje panelėje. 1987-1989 m.,
finansuojant Siemens, K. Cūzė atkūrė Z1.
1939 m. pagamintas visiškai funkcionuojantis elektro-mechaninis Z2
modelis. 1940 m. jis gavo AVA (Aerodinamikos tyrimų instituto) paramą. Jos
dėka 1941 m. sukūrė Z3 jau visiškai automatinį programuojamą skaitmeninį
kompiuterį. Tik po 5 mėnesių pasirodė Mark I ir net po 10 metų UNIVAC.
Z3 turėjo 64 mašininių žodžių atmintį. Programoms ir duomenims užrašyti
buvo naudojamos panaudotos kino juostos mat tuo metu Vokietijoje buvo
popieriaus trūkumas. Šis kompiuteris jau tenkino beveik visus šiuolaikinio
kompiuterio principus, kuriuos tik po kelių metų, 1946 m., apibrėžė
Džonas fon Neimanas (Neumann). Išimtis tebuvo į vidinę atmintį dar nebuvo
įrašomos programos. Z3 modelis buvo pirmasis, naudotas praktiniams
uždaviniams spręsti jį panaudojo lėktuvo sparno projektavimui. 1998 m. buvo įrodyta, kad Z3 tenkina
Tiuringo sąlygas.
Nacistinė Vokietijos vyriausybė neparėmė K. Cūzės tyrimų. Jo sukurti
modeliai buvo sunaikinti karo metu. Buvo suniokota ir jo 1940 m. įsteigta
įmonė Zuse Apparatabeu, pirmoji kompiuterių kompanija. K. Cūzė slapta
kariniu automobiliu į Šveicariją išvežė nebaigtą Z4 modelį, paslėpęs jį
arklidėse prie kelio į Ciurichą. Jį užbaigė Ciuricho Federalinio politechnikos
instituto (ETH Zürich) Taikomosios matematikos skyriuje, kur jis buvo
naudojamas iki pat 1955 m. Jo mechaninė atmintis buvo 1024 mašininių žodžių apimties. Programų ir duomenų užrašymui buvo naudojamos
perfokortos. Z4 turėjo santykinį adresavimą ir vykdymo išsišakojimą. Po karo K. Cūzė sugrįžo į Vokietiją.
Jo veikla buvo beveik nežinoma kitose šalyse. Vos ne pirmasis
dokumentuotas jo viešas apsireiškimas buvo, kai 1946 m. IBM optavo jo
patentus Iš to gautos lėšos bei Ciuricho ETH parama leido jam įsteigti
kompaniją Zuse-Ingenieurbüro Hopferau. 1949 m. jis įsteigė ir kitą
kompaniją Zuse KG, kuri gamino ir pardavinėjo jo kompiuterius. Tuo metu
Z4 buvo užbaigtas ir perduotas Ciuricho ETH. Tai buvo pirmasis pasaulyje
parduotas kompiuteris ir pirmasis veikiantis kompiuteris Europoje. Viso buvo
pagamintas 251 kompiuteris. Reikia atkreipti dėmesį į Z22, kuris turėjo
magnetinę atmintį. Įmonė veikė iki 1967 m. Dėl kilusių finansinių sunkumų, ji
buvo parduota Siemens. K. Cūzė įsidarbino Siemens kompanijoje konsultantu.
Pirmoji algoritminė kalba
Taip pat skaitykite: >>>>
K. Cūzė apie 1946 m. sukūrė ir pirmąją algoritminę kalbą, kurią vadino
Plankalkül. Ją naudojo savo kompiuterio programoms užrašyti. Su ja parašė
net pirmąją šachmatų žaidimo programą. Ši kalba turėjo masyvus ir įrašus
(struktūras). Priskyrimo sakiniai leido kintamiesiems priskirti reikšmes. Tiesa,
kalba teturėjo grynai teorinį reikšmę, nes niekada nebuvo, jam gyvam esant,
įdiegta. Pirmoji publikacija apie ją pasirodė tik 1972 m. Realizuota buvo tik 2000 m.
Skaitmeninės visatos idėja
Taip pat skaitykite: Naujojo tipo mokslas
1967 m. jis pasiūlė Skaičiuojančios erdvės (Rechnender Raum)
koncepciją (skaičiavimais paremtos visatos modelį). Pagal ją, visata
palaikoma kompiuterių tinklo. 1969 m. jis tokiu pavadinimu išleido ir knygą.
Joje nurodė ląstelių automatus kaip galimą šių skaičiavimų terpę. Jis parodė,
kad įprasta entropijos didėjimo samprata deterministinėje skaitmeninėje visatoje neturi prasmės.
Įdomiausia, kad ši koncepcija neprieštarauja nei Dž. Belo*) teoremai, nes,
kaip pats Dž. Belas nurodė, ji netaikoma deterministinėms visatoms. Panašiai ji
neprieštarauja ir Heisenbergo neapibrėžtumo principui, nes pagal Cūzės
koncepciją, Visatos stebėtojas pats yra determinuoto proceso dalis. Tad nėra
neužginčijamų paneigimų, kad esatis tėra tik skaičiavimo procesas.
Apdovanojimai
Už nuopelnus vystant automatizuotus skaičiavimus 1965 m. gavo Hario
M. Gudo (Harry M. Goode) atminimo premiją, medalį ir 2000 JAV dolerių, kuriuos skyrė Computer Society (Kompiuterių draugija).
1985 m. K. Cūzė tapo pirmuoju Vokietijos Informatikos draugijos
(Gessellschaft für Informatik) garbės nariu. Nuo 1987 m. ši draugija ėmė skirti
Konrado Cūzės medalį, kuris šiuo metu yra žinomiausias ir skiriamas už nuopelnus informatikos srityje.
1995 m. apdovanotas Kryžiaus už nuopelnus Vokietijos Federacinei Respublikai ordinu.
2003 m. ZDF kanalas jį paskelbė iškiliausiu iš bet kada gyvenusių vokiečių.
Keletas miestų turi jo vardu pavadintas gatves.
Šaltinis: Vikipedija, ID=407862
(C)
GFDL
*) Džonas Belas (John Stewart Bell, 1928-1990) airių fizikas,
išgarsėjęs svarbia kvantinei fizikai Belo teorema (apie slaptų parametrų teorijas), tapusia pagrindu eksperimentiniam
EPR paradokso tyrinėjimui
(plačiau žr. >>>>> ). Kartu su R. Jackivu aprašė ir išnagrinėjo
barionų chiralinę anomaliją. Jis
nebuvo pirmas, suabejojęs Kopenhagos kvantinės teorijos interpretacija, tačiau buvo pirmuoju, išdrįsusiu sulaužyti tabu
dėl šios interpretacijos siūlomo pasaulio vaizdo.
Kiti HOT.LT straipsniai:
Nulio istorija
Jie to nesakė...
Kompiuterių ištakos
Kompiuterių istorija
Mažylis buvo pirmasis...
ABC pirmasis kompiuteris?
Čarlzas Babidžas ir jo mašinos
Pirmasis interneto ryšys
Kobolo motina
ARPANET istorija
Jau 50 m. meinfreimams
Programavimo kalbų klegesys
Ar mašina kada nors mąstys?
Į Mėnulį skridę kompiuteriai
V. Bušas: žmogus, kuris neišrado kompiuterio
Styvo Džobso kelias į žvaigždes
Danas Briklinas: skaičiuoklės autorius
Pirmoji programuotoja: Ada Lovelace
Bilas Geitsas: kol dar nebuvo garsus
Klodas Šenonas žmogus, išradęs ateitį
Verčiame kompiuterinius terminus (PDF)
Šriodingerio katinų dresiravimas: kvantiniai kompiuteriai
Ką byloja byla: ar teks bylinėtis dėl bylos? (HTML)
Seniausias pasaulyje analoginis kompiuteris (HTML)
Ar gali būti "naudingi" virusai?
Unix ir C kalbos kiltis ir ... šachmatai
Vozniakas: pasirinktas gyvenimas šešėlyje
Aukšto lygio programavimo kalbų evoliucija
Negirdima melodija
Užmirškite Internetą mokyklose
Eliza ir rūpesčiai dėl tapatybės
Tendencija: antroji Interneto banga
| 
