Programavimo kalbų klegesys

Pravartu paskaityti apie programavimo kompiuteriams palyginimą
su kitais realaus gyvenimo aprašais > >>> >
o taip pat Programavimo kalbų evoliuciją

Iki FORTRAN pasirodymo 6-me dešimtm., programuotojai buvo priversti rinktis vienu iš dviejų panašių variantų: 0 ir 1 kratiniu, kuris vadinamas mašininiu kodu, arba kiek draugiškesne asemblerio kalba. Toliau žmogaus ir mašinos bendravimas darėsi vis įmantresnis ir per trumpą laiką priviso daug naujų kalbų.

FORTRAN
Sukurtas Dž. Bako senais gerais perfokortų naudojimo laikais ir skirtas FORmulių TRANsliavimui. Dabar, kaip kokia lotynų kalba, tebenaudoja tik nuolat mažėjančio rato, o rimti mokslininkai skatina jo mokymąsi, Tačiau po jo liko turtingas paveldas, kad ir „meinfreimų“ žaidimas „Adventure“.
Taip pat skaitykite >>>>

COBOL
Kaip daugelis komercinės srities programų, kalba kilo tarsi savotiškas žargonas. Tai vis dar plačiau naudojama kalba, nors E. Dijstra ir pasakė, kad „COBOL mokymą reikia laikyti kriminaliniu nusikaltimu“.
Taip pat skaitykite >>>>

BASIC
„Vulgari“ kalba abiejom prasmėm, gana interaktyvi ir nestruktūrinė, tinka mikroprocesoriams šokti džaivą gatvės kampe, tačiau nėra priimtina dideliuose projektuose.
Plačiau skaitykite Revoliucija su BASIC

Pascal
1983 m. patvirtinta kaip kompiuterinio raštingumo priemonė, kas prilygsta imperatoriaus Konstantino atsivertimui į krikščionybę. Buvo visuotinai verčiama mokyklose mokyti šios kalbos dėl jos loginio elegantiškumo. Taip pat skaitykite >>>>

Delphi
Tai bendros paskirties populiari objektinė programavimo kalba, sukurta 1995 m „Borland“ ją išvystant iš „Turbo Pascal“ įtraukiant objektinio programavimo elementus, o šiuo metu ją vysto „Embarcadero Technologies“, kurios „Delphi“ koordinuojantis centras yra Toronte. Pavadinimą pasiūlė programuotojas Danny Thorpe su užuomina į orakulę Pitiją Delfuose. Ji buvo skirta sparčiam 16-bitų programų kūrimui (RAD) „Windows 3.1“ terpėje. Dabartinė versija (v12.2 išleista 2024 m.) leidžia kurti programinius taikymus „Windows“, „Linux“, macOS, iOS ir „Android“ terpėms. Pasižymi sparčiu kompiliavimu. Įtraukia du vizualaus programavimo modelius: „Visual Component Library“ (VCL) ir „FireMonkey“ (FMX).

FORTH
Sukurta žvaigždžių skaičiuotojų nuošalioje observatorijoje, nuo kalnų nusileido 1971-ais.Jos kultas apsiskelbė kovojančiu prieš priklausomą nuo mašinos kodą ir užtikrinančiu labai portatyvų kodą.

LISP
Parašyta prekinio vagono interjero stiliumi (sudarytų iš daugelio viena į kitą įdėtų priklausomybių), labai loginė ir linkusi drausti tai, kas neleistina, turėjo visas pompastiškas Hėgelio dialektikos ypatybes.

C
Sukurta 8-ojo dešimtm. pradžioje kaip atsakas į pernelyg specializuotas „aukšto lygio“ kalbas. 9-ojo dešimtm. pradžioje jos rėmėjai Usenet‘e dalijosi patirtimi su vis besiplečiančiu informacinių anarchistų kolektyvu.  Taip pat skaitykite >>>> bei O tada atėjo C!

Bet kodėl ši „senutė“ išliko ir tebėra populiari iki šiol (2024 m. vertinimu, C yra 8-oji pagal naudojamumą kalba – nepaprastai išsiveržusiam ir smarkiai pirmaujant „Python“)? Ir ji tebenaudojama operacinių sistemų branduoliams, kitų aukštų kalbų kompiliatorių bei imperpretatorių parašymui (nors dėl saugaus atminties valdymo trūkumų šioje srityje imta pereidinėti prie „Rust“ kalbos). O ypač ji išlikusi kaip pagrindinė kalba (embedded) mikrokontroleriams, kurie naudojami beveik visuose elektroniniuose prietaisuose, nes ji sukuria mažos apimties ir spartų kodą. Tai svarbu, nes mikrokontroleriai (iš esmės maži kompiuteriai) paprastai yra mažo pajėgumo ir turi labai ribotus resursus (pvz., atminties kiekį).

Ruby
„Ruby“ – objektinio programavimo kalba - paprasta, mobili ir lengvai plečiama, ypač tinkama tekstams apdoroti. Ją sukūrė Yukihiro Matsumoto^*) („Matz“) kaip alternatyvą „Perl“ ir „Python“ kalboms, iš kurių, o taip pat ir kitų kalbų („Lisp“, „Smalltalk“, „Ada“, „Eiffel“), daug ką perėmė. Netgi „Ruby“ pavadinimas įkvėptas „Perl“ (jis reiškia „rubinas“). Iš karto išpopuliarėjo Japonijoje - ir tik 1997 m. pasirodėjos aprašymas anglų kalbą. Jos principas - „Kalba skirta žmogui, o ne kompiuteriui“. Pasižymi nuo OS nepriklausoma daugiaprocesiškumo realizacija, dinaminiu tipų palaikymu, „šiukšlių surinkėju“ ir t.t. Ji yra daugelyje „Linux“ distributyvų, „Mac OS X“, yra realizacijų kitoms OS (tame tarpe ir „Windows“).
Jai David H. Hansonn'as sukūrė „Ruby On Rails“ (RoR)- atviro kodo web sprendimų kūrimo aplinką.
Plačiau skaitykite „Ruby“ kalba - trumpas įvadas

Logo
Kilusi dirbtinio intelekto (DI) bendruomenėje, simpatizuojančioje Jean Piaget‘o psichinio lavinimo teorijoms, LOGO yra kalba, sukurta mintyje turint vaikus, ir todėl dėmesį kreipia į grafiką, gestus ir savirodą. Jos ankstyviausia realizacija, elektromagnetinis vėžliukas, šokantis ant stalo, leido besimokantiems vaikščioti kūdikiams vizualizuoti jų programavimo rezultatus. Vėlesniuose variantuose vežliukas sulindo į ekraną. Kadangi visos kalbos versijos skatina geltonsnapius bendrauti su įsivaizduojamais vabzdžiais, kurie nuolat sukelia netvarką, „Logo kalbą galima laikyti“ puikia „išvabzdinimo“ (debug) kalba.

Scratch
Scratch - vizuali, į įvykius orientuota (event-oriented) programavimo aplinka, 2003 m. sukurta vaikams. 2020 m. paskutinė versija buvo 3.0. Pavadinimas kilo scratching žodžio, apibūdinančio hip-hopo didžėjų techniką, pirmyn ir atgal pasukant rankomis vinilines plokšteles tam, kad sumaišytų muzikines temas. Scratch sukurta kaip Logo kalbos ir Lego konstruktoriaus idėjų išvystymas. Programos Scratch kalboje sudarytos iš grafinių blokų (spraitų), kurių užrašai priklauso nuo sąsajai pasirinktos kalbos (iš 50-ies). Blokai pagal funkcinę paskirtį suskirstyti į 10 grupių (operatorių, judėjimo, pavidalo, garso, įvykių, valdymo, sensorių ir kt.). Programos vykdymas vyksta 480×360 pikselių dydžio scenoje (stage), kurios koordinačių pradžia yra centre.

Taip pat skaitykite Tiesiog - Java

^*) Yukihiro Matsumoto (g. 1965 m.) - japonų kompiuterininkas ir programuotojas, plačiausiai žinoomas kaip „Ruby“ kalbos ir jos pirmojo interpretatoriaus (MRI) sukūrėjas. Nuo 2006  m. vadovauja atviro kodo tyrimų ir vystymo „Network Applied Communication“ laboratorijai. 2012  m. pristatė naują projektą mruby, skirtą „Ruby“ kalbos vystymui. Nuo 2011 m. yra „Heroku“ tinklo platformos „Ruby“ pagrindiniu architektu. 2014 m. pradėjo darbus su naują „stream“ kalba, skirta lygiagretiems skaičiavimams. Priklauso mormonų bažnyčiai.
Pirmąją „Ruby“ versiją pateikė 1995 m. gruodžio 21 d. Jis nurėjo turėti pilnai objektiškai orientuotą interpretuojamą kalbą. 1997 m. apie kalbą buvo paskelbta straipsnis Internete. 2000 m. kalba Japonijoje tapo populiaresne už “Python“.

Kiti HOT.LT straipsniai:
Haketonai
Kobolo motina
Kompiuterių ištakos
Programavimo paradigmos
Revoliucija su BASIC
Mažylis buvo pirmasis...
Programavimo kalbų istorija
jQuery - jau perlipo 20 m.
Pirmasis interneto ryšys
Ką vadiname programuotoju?
ABC – pirmasis kompiuteris?
Lyginant su gimtąja kalba
Programavimo kalbų evoliucija
Lambda išraiškos – Java į naują lygį
Kodėl nuolat apsišauname vertindami projektus?
Kokia viena kodo eilutė sukrėtė programavimo pasaulį?
Unix ir C kalbos kiltis ir ... šachmatai
Pirmoji programuotoja: Ada Lovelace
"Ruby" kalba ir RoR
AWK kalba - sena ir nuolat aktuali
Bilas Geitsas: kol dar nebuvo garsus
Technika: Nuo Paleolito laikų
Konradas Cūzė ir jo C modeliai
Tikroji Interneto pabaiga
Danas Briklinas: skaičiuoklės autorius
P-NP: Ant sveiko proto svarstyklių
Ar mašina kada nors mąstys?
Mūšis kibernetiniame pasaulyje
Kitoniškumas: dygios eilutės
Visata kaip kompiuteris
.Net palydėtuvės
Nulio istorija