.Net palydėtuvės

Atrodo, kad „Microsoft“ įrankiais „Windows 8” programavimui renkasi HTML5 ir “JavaScript”. Ar tai nereiškia .Net mirties?

Problema tame, kad dabartinis bumas yra mobiliajame pasaulyje, kuriame „Microsoft“ dar nėra pilnai. PC nueina nuo scenos, o su jais ir „Windows“, o todėl, atrodo, kad „Microsoft“ pasiruošęs išmesti visą .Net posistemę.

Neabejotinai „Microsoft“ privalo kažką daryti, tačiau jis jau lūzeris - net jei visas pasaulis persijungs prie „JavaScript“ ir nuo platformos nepriklausomų aplikacijų. Esmė tame, kad kompanijai reikia išskirtinės technologijos, jo HTML/ JS yra visuotiniai.

Ką sakys „Microsoft“? Šiaip, jie linkę nesiaiškinti viešai ir leisti technologijai savaime nuvysti. Pavyzdžiu gali būti „Silverlight“, kadaise paskelbta vienintele platforma „Windows Phone 7“.

Sunku paaiškinti, kokia radikalia inovacija buvo .Net freimvorkas. Jam atsiradus pasikeitė programuotojų darbo pobūdis. Iki tol „Windows“ buvo grubia platforma su specifine API, realiai panaudojama tik su C ir C++. Komponentiniu pagrindu buvo COM, kas vėl puikiai derėjo su C ir C++, nors kai kuriuos naudingus dalykus buvo galima padaryti ir su VB6.

Su .Net programuotojai gavo tarpinę kalbą, CLR , C#, valdomą kodą ir nuolat augantį bibliotekų kiekį. C# pradėjo kaip primityvi į Java ar C++ panaši kalba, tačiau netrukus išaugo į išplėtotą kalbą. O su laiku buvo įtraukta tokios technologijos kaip WPF, WCF, LINQ ir kt. tai turtinga aplinka, kurios pačios realizavimui reikėjo įdėti nemaža pastangų. WPF grafinė sistema netgi yra pilnas „langų“ mechanizmo perrašymas naudojant „DirectX 3D”. Daugelį metų laikyta, kad WPF pakeis „Windows API“ leisdama sukurti super- objektiškai orientuotą „Windows“ sistemą. Tačiau staigiai „Silverlight“ paskelbta platforma mobiliems įrenginiams ir per kelis mėnesius WPF nuėjo nuo arenos.

Vis tik mobilių taikymų revoliucija nepagrįsta HTML5 / Javascript (iš tikro užimančią labai nedidelę dalį). “Apple” iOS remiasi “Objective C” ir klasių biblioteka. “Android” – “Java” ir klasių biblioteka. “Phone 7” – C# ir klasių biblioteka. Tad jei „Windows 8” tai renkasi – nebus daug juose veikiančių taikymų. Tai kodėl „Microsoft“ renkasi tai?

Iš dalis, kad HTML/ JS yra nuo platformos nepriklausoma – kuo, beje, siekė būti ir „Silverlight“, kuri pralaimėjo kaip „Flash“ alternatyva. O juk tai buvo tai, ko jiems reikėjo – faktiškai, tai „Windows“ naršyklėje! Lengva sukurti „stalinę“ aplikaciją ir j perkelti į „Silverlight“ be jokių didesnių architektūrinių pakeitimų. Tai kodėl atsisakyta „Silverlight“? Matyt todėl, kas sakyta anksčiau – tai nėra nepriklausoma nuo platformos technologija.

O „Google“ ir „Apple“ nėra tokie kvaili, kad savo platformas padarytų universaliomis. Yra „Android“ taikymai, ir yra „iPhone“ taikymai ... tačiau dabar ten nėra jokių „Windows“ taikymų. Ir tai požymis, kad „Microsoft“ yra be ateities.

„Windows 8“ išlaikė „Phone 7” išvaizdą ir funkcionalumą – kas neblogai. Bet versti pereiti programuotojus prie pasenusių technologijų? „JavaScript“ yra puikus dalykas, tačiau ji neaidžia toje pat lygoje, kaip C# ir “Java”. Tai kaip galima ant jos statyti visos kompanijos ateitį?

Tai, kad Redmonde tylu, rodo, kad neturima jokios naujos „didžiosios idėjos“. Įdomiausia, kad lieka viena patikima kalba – tai C/C++, kuria parašytos dauguma sistemų, tarp jų ir mobiliosios. Rimtas programuotojas neturėtų užmiršti šios kalbos.

Bet jei grįšim prie C++, kaip kursim vartotojo sąsajas? Rinktis tegalim tarp MFC (griozdiškų ir nerangių), ATL (lengvai panaudojamos, tačiau sunkiai perprantamos), gryno Win32 API ar trečių šalių freimvorkų, tokių kaip Qt. ir to nepalyginsi su tuo, kas yra .Net !

Istorinis diskursas

DOS laikais „Windows“ atrodė patrauklu. Ne dėl išvaizdos, o dėl to, ką gaudavo programuotojas. Jie buvo pilni keistų idėjų, tokių, kaip pranešimų „burbuliavimas“, klasės, trumpos ir ilgos nuorodos ir pan. „Windows“ buvo parašyti C ir veikė kviesdami C funkcijas, pateiktas kaip „Windows API“. Reikalai vystėsi ir buvo duotas „Visual Basic“, leidęs greičiau sukurti aplikacijas, tačiau buvo lėtesnis ir nebuvo griežtai objektinis. API pasistūmėjo į link objektiškai orientuotos technologijos, COM, neblogai sąveikaujančios su VB, - ar tai būtų „ActiveX“ ar „COM Automation“ forma. COM nebuvo lengva panaudoti iš C++, tačiau dauguma programuotojų išmoko tai daryti.

„Windows“ taikymus galima sukurti ir su „Java“, tačiau tai nebuvo gerai sustyguota su API. MS turėjo smarkią kovą su „Sun“ ir jam nebuvo leista kurti savas JVM. Laukta naujesnio VB7, tačiau tai būtų evoliucija, o ne revoliucija. Ir MS „išdūrė” visus, sukurdama savąją “Virtualiiųjų Mašinų” aplinką – ir taip gimė .Net. viskas, kas turėta mesta į šiukšlyną – senojo formato VB, „ActiveX“ bei COM. JVM pakeista CLR, o „Java“ – C#.

Programuotojai ilgai purkštavo dėl VB6 „nusodinimo“, tačiau džiaugėsi COM mirtimi.

Su metais C# išsivystė į kažką, kas imta laikyti geriau už „Java“. Pasirodė, kad .Net nėra tokia katastrofa, kaip daugelis įsivaizdavo. Nebloga kalba ir augantis bibliotekų skaičius leido lengvai kurti taikymus. Tačiau ne viskas valdomame kode yra puiku. .Net programuotojai jaučia tam tikrą dirglumą dėl kai kurių dalykų:

1. CLR turėtų būti nepriklausoma nuo platformos. Tik atvirojo kodo „Mono“ projektas daro ją prieinamą „linux“ ir „Mac“ pasauliams;
2. Tikėtasi, kad COM ir „ActiveX“ bus pakeisti ekvivalentais, tačiau šie nepasirodė;
3. Tikėtasi , kad „Windows API“ bus su valdomo kodo apvalkalais ir sdings COM API, ko neatsitiko. Pvz., pabandykite iš C# valdyti „DirectX 10” ar vėlesnes versijas;
4. Viltasi, kad C++ taps pilnai valdomo kodo kalba, tačiau ji vis dar negali naudoti WPF „paimk-ir-numesk“ redaktoriuje;

Čia pasiekiame WPF ir „Silverlight“. WPF yra „Windows“ grafinės sistemos, GDI ir GDI+, atnaujinimas, leidžiantis per „DirectX“ panaudoti GPU. Nebloga idėja, tačiau daug murmančių dėl neefektyvumo ir stabilumo. Nienintele WPF naudojančia programa tėra „Visual Studio“, nors daugelis vartotojų mano, kad ji nenaudoja to.

„Silverlight“ buvo protinga idėja. Tai intarpas (plugin), leidžiantis WPF aplikacijas vykdyti naršyklėje. Tačiau kokioje naršyklėje? Šiuo metu jo nepalaiko daug platformų ir todėl suderinamumas tebėra problema.

Kiti HOT.LT straipsniai:
Kobolo motina
Kompiuterių ištakos
Mažylis buvo pirmasis...
Programavimo kalbų klegesys
Džonas Bakas – FORTRAN tėvas
Pirmoji programuotoja: Ada Lovelace
Konradas Cūzė ir jo C modeliai
Windows 11: negi vėl déja vu?
Bilas Geitsas: kol dar nebuvo garsus
Styvo Džobso kelias į žvaigždes
Lambda išraiškos – Java į naują lygį
Unix ir C kalbos kiltis ir ... šachmatai
MS SQL užklausų rezultatų puslapiavimas
Truputis magijos: perrašome parseInt funkciją
Danas Briklinas: skaičiuoklės autorius
Aukšto lygio programavimo kalbų evoliucija
Ar mašina kada nors mąstys?
Eliza ir rūpesčiai dėl tapatybės
AWK kalba - sena ir nuolat aktuali
P-NP: Ant sveiko proto svarstyklių
Optimali stulpelių eilės tvarka
Mūšis kibernetiniame pasaulyje
Programavimo kalbų evoliucija
Seniausias pasaulyje analoginis kompiuteris
Kitoniškumas: dygios eilutės
Visata kaip kompiuteris
Pirmasis interneto ryšys
Džonas fon Neimanas
Virusinis marketingas
Programavimo paradigmos
Negirdima melodija
Haketonai