Revoliucija su BASIC

1964 m. gegužės 1 d. Dartmuto koledže (JAV, Hanoveryje) prasidėjo tyli revoliucija kompiuterijoje. Tądien matematikai John G. Kemeny¹⁾ ir Thomas E. Kurtz’as²⁾ GE-225³⁾ meinfreimo kompiuteryje sėkmingai įvykdė pirmąją programą naujai sukurta BASIC (Beginner's All-Purpose Symbolic Instruction Code) kalba. Vargu ar jiedu tądien jautė, kad tai 6-iems dešimtmečiams įkvėps ištisas programuotojų kartas!

Prieš kompiuteriams tampant mažiems, santykinai nebrangiems ir „asmeniniams“, jais naudotis buvo nelengva. Pradžioje jų „programavimas“ buvo tiesiog perjungiant (perkumutuojant) jungtis, tada sujunginėjant jungiklius (šito pačiam neteko patirti, tačiau dar mačiau tokį tokiu būdu valdomą kompiuterį), o taip perforuojant perfokortose (atsimenu, kaip studentiškais laikais tampiausi pilną lagaminėlį perfokortų – daugiausia PL/I kalba). Ji buvo parašyta minėta PL/M kalba.

Su laiku inžinieriai išmoko žemo lygio operacijas abstrahuoti labiau „draugišku“ interfeisu – ir čia atėjo metas pasirodyti programavimo kalboms. Pasirodė FORTRAN,  ALGOL,  COBOL..., bet jos buvo sudėtingos ir pirmiausia skirtos profesionalams (tai buvo laikai, kai programavimas dar buvo menas, o ne amatas). Kažko reikėjo „paprastiems žmonėms.

J.G. Kemeny ir Th.E. Kurtz’o kelias į tai prasidėjo 1956 m. su Dartmouth Simplified Code (DARSIMSCO), kurį sekė Dartmouth Oversimplified Programming Experiment (DOPE). Ir jei DOPE pasirodė pernelyg paprastas, kad būtų plačiai naudojamas, jo pamokos buvo vaisingos ir 1963 m. prasidėjo BASIC kūrimas.

Tais pačiais metais buvo gautas GE-225 kompiuteris, kad jam būtų sukurta pirmoji bendros paskirties pilnai funkcionali realaus laiko paskirstymo sistema, kuri imta kurti su grupe vyresniųjų kursų studentų – kad išvis būtų prieiga prie kompiuterio. O BASIC paprastumas ir pakankamos galimybės leido greitai išpopuliarėti tarp studentų ir neprofesionalų.

Tačiau BASIC sulaukė neigiamos reakcijos iš akademinių sluoksnių, pvz., E. Dijkstra laiške „GOTO laikomas žalingu“ (1968) diegiama mintis, kad išmokusiems BASIC studentams bus neatstatomai pažeisti smegenys ir jie jau niekada neišmoks naudoti struktūrizuotas kalbas. Kaip atsakymas į tai jiedu sukūrė pilnai struktūrinį kompiliuojamą „True BASIC“, vis dar prieinamą kaip komercinis produktas.

1975 m. P. Alenas ir B. Geitsas adaptavo BASIC personaliniams kompiuteriams (tokiems, kaip Altair 8800) - tuo pačiu pradėdami ir „Microsoft“ erą, o kitais metais S. Vozniakas (iš „nieko“) sukūrė BASIC interpretatorių „Apple I“ - pagal savo sugalvotus metodus ir turint minimaliai atminties. Tai išplėtė BASIC panaudojimą mažų kompiuterių srityje. Šiandien yra jau galybė BASIC dialektų galybei platformų. Tad imkime ir įvykdykime!

10 PRINT "KOKS TAVO VARDAS?"
20 INPUT V$
30 PRINT "LABAS, ";V$

¹⁾ Džonas Kemenis (Kemeny Janos Gyorgy, 1926-1992) - žydų iš Vengrijos kilmės amerikiečių matematikas, kompiuteristas, vienas iš BASIC kalbos kūrėjų. Gimė Vengrijoje, tačiau jo šeima emigravo į JAV 1940 m., kai Džonui tebuvo 12-a. Prinstone studijavo matematiką į jau pirmais metais įsijungė į Los Alamos projektą, kuriančiam atominę bombą, kur jo vadovu buvo R. Feinmanas, Čia pirmąkart susidūrė su elektroniniais prietaisais – kambarys buvo pilnas IBM kalkuliatorių. Po studijų tapo vienu iš A. Einšteino asistentų, padėdamas jam su matematika. Jo karjera tiesiog šuoliavo šuoliais, nuo 1953  m. dėstė matematiką Dortmuto koledže ir jau 27 m. amžiaus jau profesoriavo Dortmuto koledže, kur aktyviai įsiliejo į kompiuteriją per MIT’e esantį IBM 704. Ten ir susipažino su T. Kurcu. Reali kompiuterinė technika į Dortmuto koledžą atėjo 1959 m., kai buvo įrengta LGP-30 su 4K 30-bičių žodžių su magnetiniu būgnu ir 16-os komandų rinkiniu. O 1964 m. buvo įsigytas GE-255 kompiuteris, kuriuo gegužės 1 d. ir įvykdyta pirmoji BASIC programa. 1970 m. išrinktas Dortmuto koledžo direktoriumi ir šiame koledže pirmąkart mokymo procese pradėjo naudoti kompiuterius. 1985  m. gavo „Kompiuterinės technikos pionieriaus“ premiją.
paskelbė kelias monografijas apie matematinę logiką ir diskretinę matematiką. Žymus jo indėlis į baigtinių Markovo grandinių teoriją (joje jo vardu pavadinta Kemenio konstanta).

²⁾ Tomas Kurcas (Thomas Eugene Kurtz, 1928-2024) - amerikiečių kompiuterininkas, Dortmuto koledžo matematikos profesorius, vienas iš BASIC kalbos kūrėjų. Gimęs Ilinojaus valstijoje, matematikos daktaro laipsnį 1956-ais gavo Prinstono un-te. Studentaudamas retkarčiais gaudavo progą pasinaudoti UCLA turimu SWAC kompiuteriu. Pirmiausia įsidarbino Dartmuto koledže (Hanoveryje, Nju Hempšyro valst.), kur skaitė statistikos ir skaičiavimo metodų paskaitas. Čia kartu su Dž. Kemeniu sukūrė DTSS sistemą, kad užtikrintų studentams prieigą prie kompiuterinės technikos. Tai nutiesė kelią į BASIC sukūrimą. Dž. Kemenis ir T. Kurcas išmoko Share asemblerio (SAP) kalbą ir neužtruko suprasti, kad ji netinka informatikos mokymui. Pradžioje jie sukūrė DARSIMCO, iš tikro esančią šablonų, kurių kiekvienas atitiko keletą SAP instrukcijų, rinkiniu. Kai 1957 m. pasirodė FORTRAN, leidęs suprasti, kaip turėtų atrodyti aukšto lygio kalba. Pradžioje BASIC turėjo tapti FORTRAN poaibiu, tačiau buvo nuspręsta, kad jis nebus pakankamai pilnas.
1983 m. kartu su Dž. Kemeniu įkūrė kompaniją „True BASIC“, pardavinėjusią atnaujintą BASIC versiją („True BASIC“). 1991  m. apdovanotas „Kompiuterinės technikos pionieriaus“ medaliu; paskutiniu apdovanojimu T. Kurcui buvo 2023 m. tapimas Kompiuterių istorijos muziejaus nariu.

³⁾ GE-200 - „General Electric“ (GE) „meinfreimų“ serija, kurioje pagrindiniu buvo GE-225, dirbęs su 20 bitų (iš kurių 13 naudota adresui) žodžiais. Be pagrindinio CPU turėjo ir slankaus kablelio procesorių. Maksimalus magnetinės atminties dydis – 16 KW. Svėrė arti 1 t. 7-o dešimtm. pradžioje Dartmuto koledže Hanoveryje buvo kuriama laiko paskirstymo sistema, vėliau tapusi DTSS (iš tikro multitaskingas buvo atliekamas išorinio mažesnio DN-30 kompiuterio, tad GE-225 jis buvo tik iliuzija). GE-225 buvo pirmasis kompiuteris, kuriam sukurta BASIC kalba. 1965 m. GE pradėjo grupuoti DN-30 ir GE-235 kaip GE-265 sistemą.

Kiti HOT.LT straipsniai:
Kompiuterių istorija
Programavimo paradigmos
Ką vadiname programuotoju?
Gary Kildall ir jo CP/M
Programavimo kalbų istorija
Džonas Bakas – FORTRAN tėvas
Styvo Džobso kelias į žvaigždes
Unix ir C kalbos kiltis ir ... šachmatai
Kodėl apsišauname vertindami projektus?
Klodas Šenonas – žmogus, išradęs ateitį
V. Bušas: žmogus, kuris neišrado kompiuterio
Pirmoji programuotoja: Ada Lovelace
Eliza ir rūpesčiai dėl tapatybės
Microsoft: 50 – tai visai (ne)ma˛ai
Gordonas Belas: mini kompiuterių tėvas
Jau ir SQL „stuktelėjo“ 50-mt, o kas toliau?
Suleidote arklius – užverkite ir tvarto duris!
Programavimo kalbø klegesys
Visata kaip kompiuteris
Aukšto lygio kalbų evoliucija
Pitonas, kandantis sau uodegą
Dėl kompiuterinio raštingumo
Skriptai - ateities kalbos?
Informacijos ekologija
Jau 50 m. „meinfreimams“
S. Lemas. Cave Internetum
Ruby on Rails
Kompiuterių ištakos
Kobolo motina
Tiesiog „Java“