Gyvenimas šešėlyje

Skaitykite ir apie Styvą Džobsą: jo kelias į žvaigždes

Steve Wozniak – kompiuterių burtininkas rinkodaros genijaus šešėlyje: šlovė, pinigai irs atsakomybė jam niekada nebuvo įdomūs. Jis tenorėjo tik programuoti ir žaisti. Tačiau jo sukurti „Apple“ kompiuteriai suformavo žmonių supratimą apie asemninius kompiuterius..

Jis – gyva Silicio slėnio legenda. Wozo burtininkas pats savo rankomis surinko pirmąjį asmeninį kompiuterį, tačiau visą gyvenimą praleido savo kolegos Styvo Džobso šešėlyje. Jo „Apple I“ ir „Apple II“ kompiuteriai ir jų programinė įranga padarė esminę įtaką tokio tipo įrenginių dizainui, architektūrai, atsiradimui ir tolimesniam vystymuisi.

Styvas Vozniakas yra investavęs ar kitaip susiję su keliolika verslų projektų, tačiau pats nevadovauja nė vienai įmonei. Jis dirba vyriausiuoju mokslininku techninę ir programinę įrangą kuriančioje „Fusion-io“ įmonėje. Jis sako: „Nesu nei geras vadovas ar rinkodarininkas. Aš inžinierius, tad norėjau daryti tai, kas man patinka ir ką moku daryti gerai. O Styvas visad buvo verslininkas, mokėjo kalbėtis su žmonėmis, kurie patikėdavo jo idėjomis“.

Pasaulį pakeitė jo aistra žaisti kompiuterinius žaidimus. Žaidimų automatai daugeliui buvo neįkandami, o su vienu jų tebuvo galima žaisti tik vieną žaidimą. Tad jis nusprendė pats pasigaminti kompiuterį žaidimams. Ir vos baigus gaminti medinį „Apple I“ korpusą, jiedu su Styvu Džobsu nusprendė jį parodyti Palo Alto kompiuterių entuziastų klubui. Autobiografijoje „iWoz“ rašo, kad teigiami klubo atsiliepimai uždegė Džobsą padavinėti draugo sukurtas mašinas. Vozniakas, atseit, buvo nusiteikęs skeptiškai, tačiau Džobsas jį įtikino, pasakydamas, kad, blogiausiu atveju, gals bent pasigirti anūkams turėję savą kompaniją.

Tad pardavę keletą daiktų, tarp jų ir brangų Vozniako mokslinį HP kalkuliatorių ir senoką Džobso „Volkswagen“ mikroautobusą, jie surinko 1300 dolerių, prisipirko šūsnį lustų bei kitų detalių ir ėmėsi konstruoti kompiuterius, o tiksliau – jų motinines plokštes. Netrukus įregistravo kompaniją „Apple Computer Inc“. Jaunuoliai greitai pritraukė investicijų ir ėmėsi tobulinti savo gaminį. „Apple II“ jau turėjo CPU, klaviatūrą, diskelių skaitytuvą ir galėjo atvaizduoti spalvas. Jis buvo nedidelis, lengvai valdomas ir darbui su juo beveik nereikėjo kompiuterinio išslavinimo. Savikaina tesiekė kelis šimtus dolerių, o parduodamas buvo nuo 1300 (4 KB RAM) iki 2600 (48 KB) dolerių.

Šimtai kompanijų ėmėsi gaminti asmeninius kompiuterius ir pasaulyje pasirodė per 190 skirtingais pavadinimais išleistų „Apple“ klonų.

Kartą vienoje laidoje paklaustas, ar numanė, kad jo išradimas bus dažnai naudojamas nuogo kūno nuotraukoms ir vaizdo filmams žiūrėti, Vozniakas atsakė: „Tais laikais mes net nemanėme, kad tas daiktas galės atkurti garso įrašus, nors jie jau buvo įrašomi į magnetines juostas kaip ir kompiuterių programos. Apie nuotraukas ir vaizdo įrašus net nesvajojome“.

Su Styvu Džobsu Vozniakas susipažino „Hewlett-Packard“ kompanijoje, kur Džobsas buvo įsidarbinęs vasarai. Jų pirmas pokalbis buvo apie tai, kuris iškrėtė geresnį pokštą mokykloje. Vozniakas pokštavo ir universitete. Jis buvo sukūręs įtaisą (blue box), kuris, skleisdamas tam tikro dažnio garsus, apgaudavo telefonų kompanijų įrangą ir leisdavo skambinti nemokamai. Vieną dieną, apsimetęs valstybės sekretoriumi Henriu Kisindžeriu, paskambino į Vatikaną ir jam beveik pavyko pasikalbėti su popiežiumi. Tiesa, prieš pakviečiant popiežių, informacija buvo patikrinta.

Tiesa, ankstyvajame bendravimo su Džobso etape nutiko ir nelinksma istorija, kai Džobsas nuo bičiulio nuslėpė 5000 dolerių. 7-e dešimtm. Džobsas gavo užduotį iš „Atari“ sukurti paprastesnį elektroninio žaidimo „Breakout“ automato variantą. Už kiekvieną sutaupytą lustą buvo pasiūlyta po 100 dolerių. Džobsas neturėjo pakankamai žinių, tad paprašė Vozniako pagalbos dalinantis pinigus pusiau. Šis schemą sumažino 50-čia lustų, kurių funkcijas perkėlė į atmintį. Toks modelis tada buvo brangus, o atnaujinto automato veikimui nebuvo būtinos monetos. Tad modelis kompanijai nebuvo naudingas, tačiau „Atari“ sumokėjo už visus 50 lustų – 5000 dolerių. Tačiau Džobsas kolegai pamelavo, kad gavo tik 700 dolerių. Apie tai Vozniakas sužinojo tik po dešimties metų. Bloge Vozniakas parašė: „Jei Steve būtų pasakęs, kad jam tų pinigų reikia, būčiau ir taip juos atidavęs. Tokie mes buvom. Aš turėjau galimybę suprojektuoti žaidimą kompanijai 'Atari', o tai man buvo svarbiau nei kokie pinigai. Pusę gyvenimo praleidau žaidimų salonuose žaisdamas šios kompanijos sukurtus žaidimus ir pagaliau pats gavau progą projektuoti žaidimą. Be to, jei tąkart būčiau gavęs daugiau pinigų, viskas galėjo atrodyti kitaip. Galbūt būčiau sukūręs kitokį kompiuterį arba išvis to nebūčiau padaręs. Daug dalykų atsirado 'Apple' iš to, kad negalėjome daug ko sau leisti“.

1980 m. vedė Alice Robertson su kuria susipažino pokštaudamas. Su ja vaikų nesusilaukė ir gana greitai išsiskyrė. „Tada džiaugiausi, kad man apskritai pavyko vesti, nes dėl to turėjau rimtų abejonių. Buvau naivus, maniau, kad visada būsiu su ja. Bet po 'Apple' sėkmės supratau, kad ne viskas yra taip, kaip matau. Šiandien ji tikrai turi daugiau pinigų nei aš ir tikiuosi, kad ji laiminga“. 1980 m. jis tapo ir oficialiu Masonų ložės nariu.

1981 m. jis grįžo į Berklio universitetą prisidengęs Rocky Clark'o pseudonimu - „Apple“ jau buvo žinoma, o Vozniakas norėjo ramybės. Studijas un-te jis buvo metęs 1971 m., kai paniro į kompiuterių konstravimą. 1986 m. baigė elektros inžinerijos ir kompiuterių studijas.

Bet prieš tai 1981 m. S. Vozniakas patyrė lėktuvo avariją, kai jo pilotuojamas orlaivis, vos pakilęs, smigo į žemę. Vozniakas prarado dantį ir trumpalaikę atmintį 5-ioms savaitėms. Jis net nežinojo, kad įvyko avarija ir neprisiminė nieko iš tų savaičių. Po to incidento kurį laiką nedirbo „Apple“. Tais pačiais metais vedė Candice Clark.

1983 m. grįžo į „Apple“, tačiau kategoriškai atsisakė vadovaujančių pareigų ir dirbo inžinieriumi. Per 12-a aktyvaus darbo kompanijoje metų jis pirmiesiems darbuotojams išdalino didelę savo akcijų dalį. 1987 m. pasitraukė iš aktyvios veiklos kompanijoje, dėl ko buvo visokių spėlionių, nors pats Vozniakas tvirtino, kad tai padarė vien nenorėdamas prisiimti atsakomybės dėl bendrovės ateities: „Neišėjau iš 'Apple'. Vis dar turiu darbo sutartį ir gaunu nedidelį atlyginimą. Ir toliau noriu jį gauti, noriu būti darbuotojas visą gyvenimą. Tai tik spauda bando parodyti, kad mudu su Steve susipykome ar tapome priešais. Tai melas. Viskas prasidėjo nuo vieno seno straipsnio 'Wall Street Journal'. Žurnalistas blogai mane suprato ir parašė, kad išeinu iš 'Apple', nes esu pasišlykštėjęs tuo, kuo tapo kompanija. Bandžiau jam paaiškinti, kad viskas ne taip. Tačiau tekstas pateko į viešumą ir per pora dienų jį perspausdino didelė dalis žiniasklaidos. Tuo metu sustabdyti traukinį jau buvo neįmanoma, - ir tai tapo istorija“.

Palikęs „Apple“ Vozniakas pasinėrė į kitus verslus ir filantropinę veiklą. Didžiausią dėmesį skyrė edukacijai ir mokyklų kompiuterizacijai. Tam įkūrė fondą, įvairioms mokymo įstaigoms padovanojo šimtus kompiuterių, daugybę programinės įrangos ir suteikė interneto prieigą. Taip pat 1990 m. finansavo Technologijų muziejaus ir Vaikų atradimų muziejaus steigimą San Chosė mieste (Kalifornijos v.). Taip pat jis finansavo ne vieną muzikos (daugiausia roko) ir technologijų festivalį (1987 m. - Maskvoje). Turi daug draugų tarp alternatyviosios muzikos atstovų ir dažniausiai dirba skambant muzikai.

1913 m. lankėsi Vilniuje „Login-13” renginyje.

• Stephen Gary Wozniak (lenk. Stefan Wozniak) gimė 1950 m. rugpjūčio 11 d. Jo motinos šaknys yra vokiškos, o tėvo šeima kilus iš Lenkijos. Buvo vedęs 4 kartus. Turi 6 vaikus; 3-is su Candice Clark.
• Pirmąjį kompiuterį sukonstravo būdamas 13 m. jis buvo labiau panašus į skaičiavimo mašiną su svirtimis ir lemputėmis. Tada tai buvo įprasta.
• Yra perdaręs kelis klasikinius žaidimus, tarp jų ir „Pong“. Vienas mėgstamiausių - „Tetris“; Vozniakas yra buvęs neoficialiu JAV „Tetrio“ čempionu. 8-me dešimtm. žaidimų kompiuterius „Game Boy“ padovanojo prezidentui Dž. Bušui ir TSRS vadovui M. Gorbačiovui.
• Anot Vozniako, tikroviškiausias filmas apie jį su Džobsu yra „Pirates of Silicon Valley“, o tikrovę geriausiai atspindi jo paties parašyta autobiografija „iWoz: From Computer Geek to Cult Icon“.

Skaitykite ir apie Styvą Džobsą: jo kelias į žvaigždes

Apple (ne)kaltas prasidėjimas

„Apple Computer Co“ S. Džobso,  S. Vozniako ir Roland Wayne¹⁾ įkurta 1976 m. balandžio 1 d.

S. Vozniakas sukūrė motininę plokštę ir ją pademonstravo „Homebrew“ kompiuterių klube, o entuziastinga reakcija parodė, kad ji turi komercinį potencialą – ir S. Džobsą apėmė entuziazmas ją pardavinėti. Be tam reikėjo kompanijos, o šiai – pavadinimo.

Anot biografo Walter Isaacson’o²⁾, S. Džobsas buvo neseniai grįžęs iš obelyno ir manė, kad „Apple Computer“ skamba „linksmai, įkvepiančiai ir nebauginančiai“. Besikuriančios įmonės finansavimui S. Džobsas už 1500 USD pardavė savo „Volkswagen Type 2“ (nors, kaip pranešama, gavo tik pusę sutartos sumos, nes netrukus po to sprogo variklis), o S. Voznikas už 500 USD pardavė savo programuojamą skaičiuotuvą HP-65. Dar buvo buvo ir trečias įkūrėjas R. Wayne, kartu su S. Džobsu dirbęs „Atari“ firmoje. Kaip vyresnis partneris (jam buvo 41 m.), jo vaidmuo buvo „užtikrinti suaugusiųjų priežiūrą“ ir įnešti „brandos bei atsargumo jausmą“. Oficiali sutartis buvo 3 puslapių ir „matyt, sulipdyta naudojant ankstesnius pavyzdžius, siekiant sutaupyti advokato išlaidas“. R. Wayne turėjo 10% akcijų, o likusi dalis buvo po lygiai padalinta tarp dviejų Styvų.

Bet vos po 12 d. R. Wayne, susirūpinęs dėl bendrovės finansinio stabilumo, pasitraukė iš bendrovės ir gavo 800 dolerių kompensaciją. Vienintelis R.Wayne vaidmuo buvo sukurti originalų „Apple“ logotipą. Jame buvo pavaizduotas po obelimi sėdintis I. Niutonas su užrašu „Niutonas... Protas, amžinai vienas keliaujantis per keistas minčių jūras“. Tasai dizainas turėjo perteikti „Apple“ įžvalgią ir progresyvią prigimtį.

Tačiau kitais metais S. Džobsas pasamdė Rob Janoff’ą³⁾ įmonės prekės ženklo pakeitimui – ir tasai pateikė legendinį vaivorykštės dryžių „prakąsto obuolio“ logotipą. Vaivorykštė turėjo simbolizuoti „Apple II“ kompiuterį, pirmąjį PK su spalvotu ekranu.

Pirmas viešas „Apple I“ pristatymas pasirodė jau nebeleidžiamame „Kilobaud“ žurnale – tai buvo poilgis interviu su S. Džobsu ir S. Vozniaku. Tuo metu jie skelbė, kad „neužsiimame tuo, kad brangintume daiktus“ – taip pabrėždami pradinių sąnaudų sumažinimą ekonomiškai naudojant komponentes ir gerai sumąstytą dizainą. Tolimesni pranešimai jau vystė kitą temą: Apple ne tik kuria mašinas. Ji anksčiau nei dauguma kitų suprato, kad paprasti žmonės yra joms pasiruošę“.

1977 m. birželį pateiktas „Apple II“ įvedė kažką nauja – stilių. Net jo spalva (smėlio!) buvo savita, kontrastuojanti su tuo metu įprastomis juodomis metalinėmis dėžėmis. Nauja buvo ir spalvota grafika, patogi klaviatūra. Primityvus garsiakalbis, turintis tik vieno bito išvestį, buvo priverstas išradingai skleisti tonus ir net į kalbą panašius garsus. Dizaino revoliucija apėmė ir pakuotę: Jerry Manock’as⁴⁾, pirmasis „Apple“ dizaineris, kompiuterį sutalpino į lieto plastiko korpusą, kuris atrodė elegantiškai ir profesionaliai.

1979 m. S. Džobsas, jausdamas kad IBM baigia prisivyti „Apple“, ieškoti kažko iš tikro inovatyvaus. Jam „Xerox“, ketinusi pirkti išankstines viešas (pre-IPO) „Apple“ akcijas, pasiūlė, kaip paskatą, aplankyti netoliese esančias savo laboratorijas. Ten įdomiausiu buvo Douglas Engelbart’o⁵⁾ sukurtas įrenginys, pramintas „pele“. Vizijos apie kompiuterius, kaip papildančius žmogaus protą, Alan Kay iš „Xerox“ Palo Alto tyrimų centro kurti grafines sąsajas su slinktukais, mygtukais, meniu ir langais [beje, „Xerox“ sukūrė ir maketavimo sistemą „Ventura“, kuri buvo pirmoji labiausiai paplitusi maketavimo sistema Lietuvoje, kuriai, tarp kitko, ir buvo sukurta pirmoji lietuviškų žodžių skiemenavimo programa]. Ir pelė buvo visai naujas būdas sąveikauti su kompiuteriu.

¹⁾ Ronaldas Veinas (Ronald Gerald Wayne, g. 1934 m.) - amerikiečių inžinierius informatikas, vienas iš „Apple Computer“ steigėjų, sukūręs pirmąjį „Apple“ logotipą. Dažnai minimas „kaip užmirštas steigėjas“, nes atsisakė savo akcijų jau po 10 d.. Sakosi, nesigaili jas pardavęs. 1973 m. pradėjo darbą „Atari“, kur įdiegė dokumentų ir medžiagų tvarkymo sistemą. Iš karto 1974 m. prisipažino S. Džobsui esąs gėjus. „Atari“ dirbo iki 1978 m., vėliau kitur. Išėjęs į pensiją pardavinėja pašto ženklus, monetas ir auksą iš savo namų. Jam priklauso 12 patentų, bet jie niekada nenešė daug pelno. Išleido memuarus „Apple steigėjo nuotykiai“ (2011).

²⁾ Valteris Aizeksonas (Walter Seff Isaacson, g. 1952 m.) - amerikiečių žurnalistas, biografas (tarp kitų, ir S. Džobso bei E. Masko). Aspeno ins-to prezidentas ir direktorius, CNN vykdantysis direktorius ir „Time“ redaktorius. 2009 m. paskirtas BBG (kuriai priklauso ir „Amerikos balsas“ bei „Laisvosios Europos radijas“) direktoriumi.

³⁾ Robas Janofas (Rob Janoff , g. 1953 m.) - amerikiečių grafikos dizaineris, žinomas kaip „Apple“ logotipo autorius. Kūrė prekinis ženklus, reklamą ir TV klipus garsioms firmoms. Išleido knygą „Atsikandus Obuolio“ (2019), kurioje aprašo darbą su S. Dobsu ir S. Vozniaku, o taip pat su kitais klientais (IBM, „Intel“, „Kraft Foods“ ir kt.).

⁴⁾ Džeroldas Menokas (Jerrold Clifford Manock, g. 1944 m.) - amerikiečių pramoninis dizaineris. Su „Apple“ dirbo 1977-84 m, kurdamas „Apple II“, „Apple III“ ir amlstyvųjų „Macintosh“ kompiuterių dizainą. Jis pasiūlė idėją naudoti piktogramas ant kompiuterio korpuso, o ne angliškus žodžius, kad „Macintosh“ taptų tarptautiškesnis. Šis stilius atsispindi ir ROM atmintyje, kurioje vietoj angliškų nurodymų naudojamos piktogramos, pavyzdžiui, susiraukęs veidas, kai kompiuterį reikia restartuoti , ir besišypsantis veidas, rodantis startavimą. Nuo 1976 m. yra „Manock Comprehensive Design, Inc“ prezidentas ir pagrindinis dizaineris. Jam priklauso keletas patentų (įskaitant buvimą personalinio kompiuterio bendra-išradėju).

⁵⁾ Duglas Engelbartas (Douglas Carl Engelbart, 1925-2013) – amerikiečių inžinierius, išradėjas, vienas pirmųjų mašinos-žmogaus sąsajos tyrinėtojų ir kompiuterinės pelės išradėjas. Kiti jo išradimai: grafinė sąsaja, hipertekstas, tekstinis redaktorius, grupinė tinklinė konferencija… Jam priklauso apie 20 patentų. 1957 m. pradėjo dirbti SRI. 1962  m. parengė planą „Žmogaus intelekto sustiprinimas“. 1967 m. pateikė paraišką įrenginiui ir medinio korpuso su dviem ratukais (imto vadinti „pele“). 2023  m. vienas iš išlikusių tų įrenginių parduotas už beveik 180 tūkst. dolerių. 1968 m. pristatė „Visų demonstracijų motiną“ – personalinių kompiuterių ir būsimo www terpės vaizdinį. Paskutiniaisiais metais kartu su Frode Hegland’u triūsė prie Interneto hipertekstinės prigimties pagerinimo. 1988 m. su dukra Christina įsteigė „Bootstrap“ institutą, skirtą jo idėjų įgyvendinimui. 1997 m. gavo Tiuringo premiją.

Kiti HOT.LT straipsniai:
IBM tėvas
Kobolo motina
Čarlzas Babidžas
Kompiuterių ištakos
Kompiuterių istorija
Mažylis buvo pirmasis...
Pirmasis interneto ryšys
Bilas Geitsas: kol dar nebuvo garsus
Dėl kompiuterinio raštingumo
Technika: Nuo Paleolito laikų
Konradas Cūzė ir jo C modeliai
Džonas fon Neimanas
Algebra akimirksniu
Ką vadiname programuotoju?
Kaip atsirado feritinė atmintis?
Unix ir C kalbos kiltis ir ... šachmatai
Tikroji Interneto pabaiga
Ar mašina kada nors mąstys?
Danas Briklinas: skaičiuoklės autorius
Pirmoji programuotoja: Ada Lovelace
P-NP: Ant sveiko proto svarstyklių
AWK kalba - sena ir nuolat aktuali
Naujojo tipo mokslas
ARPANET istorija
Programavimo kalbų evoliucija
Seniausias pasaulyje analoginis kompiuteris
V. Bušas: žmogus, kuris neišrado kompiuterio
Didelių duomenų analizės terminai
Džonas Bakas – FORTRAN tėvas
Visata kaip kompiuteris
Programavimo paradigmos
Davidas Hilbertas
Nulio istorija
Haketonai