|
Karštos IT naujienos
Atsiliepimai
Prenumerata
Orakulas
Juokai
Mūsų kalendorius
Kovo 02 d.
9 savaitė, 62-oji diena metuose, Žuvys
Šiandien vardo diena: Eitautas, Eitė, Helė, Helianta
1287 m. vasario mėn. kautynėse su lietuviais, kurie veikė drauge su žiemgaliais, žuvo 35 Livonijos riteriai ir magistras Burchardas von Hasen.
1402 m. Marienburge pas kryžiuočius perbėgęs Švitrigaila už paramą
kovoje dėl Lietuvos sosto pažadėjo vykdyti Vytauto sulaužytą salyno sutartį.
1793 m. Charkove (Ukrainoje) gimė Piotras Kepenas, rusų etnografas, lituanistas. Mirė 1864 06 04 Karabage (Krymo sr.).
1833 m. gimė Kazimieras Eitutovičius, poetas, draudžiamos spaudos platintojas. Mirė 1906 m.
1845 m. Peterburge mirė Ignas Onacevičius (g. 1780 m. Malaja Brestovicoje (prie Gardino),
istorikas. 1806 m. baigė Karaliaučiaus universitetą. VU įgijo filosofijos magistro laipsnį
(1811) ir jame nuo 1818 m. dėstė; pirmasis iš visuotinės istorijos kurso išskyrė
Lietuvos ir Lenkijos istoriją. Profesorius (1827). Rūpinosi istorijos prestižu
visuomenėje. Būdingas dėmesys šaltiniams. Lietuvių tautą laikė savarankišku subjektu,
o ne objektu. Darė įtaką savo studentams: A. Mickevičiui, S. Daukantui, J. Slovackiui.
Dėl politinių pažiūrų iš VU išmestas. Nuo 1834 m. dirbo Peterburgo archeografijos komisijoje,
Rumiancevo muziejuje. Talkino kitiems istorikams (Balinskiui), bendravo su S. Daukantu.
"Lietuvos istorijai" surinko šaltinius (yra Peterburge). Išleisti 2 tyrimų konspektai:
"Žvilgsnis į ankstyvąją Lietuvos istoriją" (išsp. 1846) ir "Žvilgsnis į LDK istoriją"
(išsp. 1849, abu lenk.). Naujais tyrimo metodais ir koncepcijomis padėjo formuotis Lietuvos istorijos mokslui.
1863 m. Teofilio Lapinskio vadovaujama jūrų ekspedicija. Sukilėliai Anglijoje
sutelkė tarptautinį savanorių būrį, kuris su 1000 karabinų, 750 kardų, 200 iečių,
1 000 000 šovinių karabinams, 50 cnt parako bei kt. karine amunicija garlaiviu
išplaukė Lietuvos krantų link.
1864 m. caras pasirašė Lenkijos karalystės valstiečių reformos įstatymus: valstiečiai
tampa savo valdomos žemės savininkais. Užnemunėje pradėta vykdyti valstiečių reforma.
Įstatymas čia apėmė iškart visas valstiečių kategorijas, o visa jų turėta žemė tapo
jų nuosavybe. Tokiu būdu oficialiai Užnemunėje valstiečiai gavo žemė be išpirkimo.
1905 m. Tytuvėnuose gimė Antanas Rimvydis, poetas keturvėjininkas, žurnalistas. Mirė 1994 m. Putname (JAV).
1912 m. Kaune gimė Česlovas Masaitis, išeivijos matematikas, daktaras.
1919 m. prie Tirkšlių ir Mažeikių vokiečiai sumušė bolševikų 39 šaulių pulką.
1926 m. Klaipėdos vokiečių daugumos skundas Tautų Sąjungai prieš Lietuvos vyriausybę dėl tariamo statuto laužymo.
1932 m. Smiltynėje mirė Jonas Žilius-Jonila (Žilinskas), rašytojas, visuomenės veikėjas (g. 1870 10 18 Jurkšuose, Vilkaviškio r.).
Baigė Eferbriuko (JAV) kunigų seminariją. 1894-1899 m. redagavo laikraštį "Tėvynė". Vienas Paryžiaus pasaulinės parodos (1900)
Lietuvos skyriaus organizatorių. 1910-1914 m. studijavo Ciuricho, Berlyno universitetuose. 1917-1919 m. Lietuvių tautos tarybos
(JAV) narys. 1925-1926 m. Klaipėdos krašto gubernatorius.
1939 m. (Fonteblo prie Paryžiaus) mirė Oskaras Milašius, poetas. 1920-1925 m. Lietuvos atstovas Prancūzijoje, 1925-1938 m.
Lietuvos atstovybės Prancūzijoje patarėjas. Išleido eilėraščių rink. "Nuopolių poema" (1899),
"Septynios vienatvės" (1906), "Pradmenys" (1911), "Poemos" (1915),
"Adramandoni" (1918). Parašė dramas Biblijos ir Viduramžių legendų motyvais
"Migelis Monjara" (1913) ir "Mefibosetas" (1914). Filos. etiudus "Ars magna" (1924),
"Slėpiniai" (1926). Brošiūrose "Šiuolaikiniai Lietuvos ir Lenkijos santykiai" (1919),
"Lietuvių tautos kilmė" (1937) gynė lietuvių teises į Vilnių, interpretavo lietuvių
kalbą kap seniausią indoeuropiečių kultūros reliktą.
1945 m. vasario mėn. įkurtas Žemaičių legionas (vėliau pavadintas apygarda).
1952 m. Barnaule (Sovietų Sąjungoje) mirė mažlietuvių kultūros veikėjas A. Brakas.
1959 m. mirė Marija Mašiotaitė-Urbšienė, istorikė, bibliografė.
1988 m. mirė Česlovas Kudzinovskis, Poznanės A.Mickevičiaus universiteto profesorius,
baltų ir finų - ugrų kalbų tyrinėtojas. Gimė 1908 m. spalio 8 d. Vodziluvkos kaime, netoli Knišino Balstogės vaivadijoje Lenkijoje. 1928 m.
baigė Balstogės vidurinę klasikinę mokyklą ir įstojo į Vilniaus S.Batoro universitetą, kur studijavo
lyginamąją kalbotyrą pas prof. J.Otrembskį. Išmoko lietuvių kalbą. 1935 m. baigęs universitetą Kudzinovskis
Helsinkyje ir Budapešte studijavo fino - ugrų kalbotyrą. 1939 m. apgynęs disertaciją
"Balsių harmonija suomių kalboje". Dėstė Vilniaus S.Batoro universitete suomių ir vengrų
kalbas. Vokiečių okupacijos metais privačiai mokė lenkus lietuvių kalbos. 1945 m. grįžęs
į Lenkiją dirbo Poznanės A.Mickevičiaus universitete. 1960-1967 m.
vadovavo Baltų filologijos katedroje. Išleido S.R. Chilinskio (XVII a. vid.), išvertė į
lietuvių kalbą biblijos Naujojo testamento rankraštinio teksto publikaciją.
HOT.LT kalendoriaus archyvai:
vasario 28 d.
Kodėl turime branginti istoriją?
Mankurtas - tai asmuo be atminties
Skaitykite:
Lietuvos istorijos resursai Internete
Lietuvos Partizanų karo kronika
Vytauto Didžiojo suvokimo kaita
Adolfo Hitlerio paslaptis
Dėl sovietų paminklų
PAPILDYKITE!
Papildomi istorijos puslapiai:
Skrydžiai oro balionais Lietuvoje 19 a.
Oreivystės istorija
TRIAD radijas
Lietuvos fantastikos klubai
Ar seniai prie Baltijos kalbama lietuviškai?
Lietuvos pankus prisimenant
Salantų parapijai - 395 metai
Ūlos kraštas senovėje
Alovės vietovardžio kilmė
Priekulė slenkant amžiams
Senoji Buivydžių bažnyčia
Vilkaviškis iki XIX amžiaus vidurio
šv. Trejybės (Plymouth) parapijos istorija
A.Burba - visada priekyje (Plymouth kunigo istorija)
Kas vyko prieš 1000 metų?
Kas vyko prieš 749 metus?
Kas vyko prieš 750 metų?
©2000, HOT.LT.
Draudžiama be leidimo naudoti bet kurią šios svetainės dalį.
| 
