|
Karštos IT naujienos
Atsiliepimai
Prenumerata
Orakulas
Juokai
Mūsų kalendorius
Vasaris 26 d.
9 savaitė, 57-oji diena metuose, Žuvys
Šiandien vardo diena: Aleksandra, Aleksandras, Aleksas, Alė, Jogintas, Sandra
1415 m. popiežius Jonas XXIII atšaukė Lietuvos dovanojimą Teutonų ordinui ir Lietuvos krikštą pripažino teisėtu.
1504 m. 02 26-03 07 LDK ir MDK derybos dėl taikos. Pasibaigė Maskvos grasinimais atnaujinti karą, Ivano III pretenzijomis jau ne į užkariautas žemes, bet visas rusų žemes. Iki šiol tokių
pretenzijų Lietuva niekad nesulaukdavo, todėl tai kėlė didelį susirūpinimą.
1505 m. Lietuvos Seime Breste Lenkijos kancleris J.Laskis kvietė Lietuvos ponus patvirtinti ir praplėsti 1501 m. Melnijo sutartį, bet Seimas ją atmetė.
1679 m. vasario mėn. ties Telšiais įvyko didesnis švedų kariuomenės susirėmimas su valstiečiais.
1701 m. Biržų sutartis tarp Rusijos ir Saksonijos. Pasirašė Rusijos caras Petras I ir Saksonijos kurfiurstas Augustas II (kartu Lenkijos karalius ir DLK). Susitarta
toliau kariauti su Švedija Saksonijos ir Rusijos kariuomenių jėgomis. Po pergalės buv. Livonija (Latvija ir Estija) turėjo atitekti Augustui II kaip Saksonijos kurfiurstui,
Ingrija, Karelija ir Narva - Rusijai. Augustas II tikėjosi, kad, užvaldęs Livoniją, įgys Lenkijos ir Lietuvos valstybėje neribotą valdžią ir sosto paveldėjimo teisę. Biržų
derybose dalyvavo su Sapiegomis kovojančių Lietuvos bajorų atstovas Grigalius Antanas Oginskis (šie bajorai buvo absoliutizmo šalininkai). Sutartis neteko reikšmės, kai 1701 07 19
švedai netoli Rygos sumušė sąjungininkus ir, neva Sapiegų kviesti, įsiveržė į Lietuvą, vėliau Lenkiją ir Saksoniją, privertė Augustą II su Karoliu XII 1706 m. pasirašyti Altranštato taiką ir atsisakyti Žečpospolitos sosto.
1793 m. gimė Juzefas Jaroševičius, Lietuvos istorikas, teisininkas.
1806 m. Jasonyse (Utenos aps.) gimė Jonas Kazimieras Vilčinskis, kultūros veikėjas, gydytojas. 1824-1827 m. studijavo mediciną VU, 1829-1831 m. - Paryžiuje. 1831-1835 m.
dirbo gydytoju Varšuvoje, nuo 1835 m. - Vilniuje, 1842 m. baigė Vilniaus med. chirurgijos akademiją. Nuo 1836 m. priklausė Peterburgo archeol. draugijai,
nuo 1856 m. Vilniaus archeologijos komisijai. Dirbo Senienų muziejuje. Sukaupė meno kūrinių, rūpinosi Lietuvos kultūros paminklų apsauga, rašė
dailės ir kultūros klausimais. Nuo 1846 m. savo lėšomis leido "Vilniaus albumą", "Kijevo albumą" (1854-1857), "Varšuvos albumą" (1851),
"Herbyną", "Vilniaus archeologijos muziejų" (abu 1858-1859), M. Tiškevičiaus kn. "Kelionės po Egiptą ir Nubiją dienoraštis" (1863), Juzefo I. Kraševskio
kn. "Voluinės, Polesės ir Lietuvos atsiminimai" (1860). Mirė 1885 03 02 Vilniuje.
1819 m. Rubikiuose (Mažeikių r.) gimė Vincentas Juzumas, raštijos darbuotojas, kunigas. Mirė 1901 06 14 Varniuose.
1873 m. Niujorke gimė Joana Baltrušaitienė-Želvienė (Tamošauskaitė), JAV lietuvių visuomenės veikėja. Mirė 1950 12 21.
1885 m. Kutalių k. (Kaltinėnų vls., Raseinių aps.) gimė Aleksandras Stulginskis, valstybės ir visuomenės veikėjas, antrasis LR prezidentas, Nepriklausomybės Akto signataras. Mirė 1969 09 22 Kaune.
1892 m. gimė Viktoras Hugo, prancūzų poetas, dramaturgas, politikas. Mirė 1885 m.
1894 m. gimė Juozas Siparis, aktorius.
1901 m. Barstyčiuose mirė Jokimas Moncevičius (Mončius) (g. 1817 m. Kretingos vls.), kunigas, rel. raštijos darbuotojas, vertėjas, rėmė anticarinius siekius.
1905 m. Plimute (Pensilvanijoje, JAV) gimė Kazys Berulis, literatas, pedagogas. Mirė 1941 07 29 Vilniuje.
1907 m. Daniūnų k. (Pabiržės vls., Biržų aps.) mirė Julius Anusavičius (Hanusovičius) (g. 1832 m. ten pat), vienas produktyviausių lietuvių poetų (nuo 1850 m. išliko apie 20 tūkst. eil. eilučių), 1863 m. sukilimo dalyvis, tremtinys.
1943 m. Vasiuliškės k. (Švenčionių r.) gimė Kazimiera Prunskienė, Kovo 11-osios Akto signatarė, ekonomikos m. daktarė, Seimo narė.
1947 m. sušaudytas Jonas Noreika (slap. Generolas Vėtra) (g. 1910 m. Šukonių k., Pakruojo vls.), partizanas. Baigė karo mokyklą, bet
pasitraukė į atsargą. Baigė VDU teisės fakultetą 1938 m. Kapitonas. Bendradarbiavo "Kario" žurnale. Dalyvavo antinacinėje
rezistencijoje Telšiuose, paskirtas Šiaulių aps. viršininku, vadovavo Lietuvių frontui. 1943 m. gestapo suimtas ir išvežtas į Štuthofą. 1945 m.
RA iš lagerio išvaduotas. Dirbo LMA juriskonsultu. 1946 m. su kt. įkūrė pogrindines draugijas vienijantį centrą
- Lietuvos tautinę tarybą. Užmezgė ryšius su Žemaitijos partizanais, parengė pogrindžio darbą reglamentuojančių instrukcijų,
parašė "Atsišaukimą į pasaulio tautas", kurį ketino išplatinti užsienyje. 1946 03 16 su kitais LTT nariais suimtas.
1960 m. Rygoje įvyko pirmasis Latvijos, Estijos ir Lietuvos matininkų suvažiavimas.
HOT.LT kalendoriaus archyvai:
vasario 25 d.
Kodėl turime branginti istoriją?
Mankurtas - tai asmuo be atminties
Skaitykite:
Lietuvos istorijos resursai Internete
Lietuvos Partizanų karo kronika
Vytauto Didžiojo suvokimo kaita
Adolfo Hitlerio paslaptis
Dėl sovietų paminklų
PAPILDYKITE!
Papildomi istorijos puslapiai:
Skrydžiai oro balionais Lietuvoje 19 a.
Oreivystės istorija
TRIAD radijas
Lietuvos fantastikos klubai
Ar seniai prie Baltijos kalbama lietuviškai?
Lietuvos pankus prisimenant
Salantų parapijai - 395 metai
Ūlos kraštas senovėje
Alovės vietovardžio kilmė
Priekulė slenkant amžiams
Senoji Buivydžių bažnyčia
Vilkaviškis iki XIX amžiaus vidurio
šv. Trejybės (Plymouth) parapijos istorija
A.Burba - visada priekyje (Plymouth kunigo istorija)
Kas vyko prieš 1000 metų?
Kas vyko prieš 749 metus?
Kas vyko prieš 750 metų?
©2000, HOT.LT.
Draudžiama be leidimo naudoti bet kurią šios svetainės dalį.
| 
