Fagano patikra

Fagano patikra (Fagan inspection) - struktūrizuotas procesas, skirtas trūkumų atradimui programinės įrangos kūrimo dokumentuose (tokiuose, kaip programos kodas, specifikacijos, projektavimas ir kt.). Pavadintas Michaelio Fagano^*) vardu.

Tai grupinės peržiūros metodas, turintis įvertintis proceso rezultatus (output).

Fagano patikra apirėžia procesą kaip tam tikrą veiklą su iš anksto nusakytais įėjimo ir išėjimo kriterijais. Ją galima panaudoti:

• Reikalavimų specifikacijai;
• Architektūrai (programinės įrangos ar informacinės sistemos), pvz., DYA;
• Programavimui, pvz., XP ar DSDM iteracijoms;
• Testavimui, pvz., kuriant testus...

Programinės įrangos kūrimas tinka Fagano patikrai, nes tai yra veiksmų sekos, ir jis pateikia tam tikrus rezultatus. Patikra daroma patikrinant kiekvieno veiksmo rezultatus pagal išėjimo kriterijus.

Įėjimo kriterijai yra tam tikri kriterijai, kurie būtini tam tikro proceso pradėjimui. Išėjimo kriterijai yra tam tikri reikalavimai, kurie turi būti patenkinti pasibaigus procesui. Nukrypimai nuo reikalavimų vadinami trūkumais ir gali būti įvertinti kaip Svarbūs ir Nesvarbūs.

Įprastinis Fagano patikros procesas susideda iš:

• Planavimo (Medžiagos parengimas; dalyvių paskyrimas; susirinkimų vietų paskyrimas);
• Peržiūros (Grupės supažindinimas su tikrinama medžiaga; rolių paskirstymas);
• Pasiruošimo (Dalyviai pasiruošia rolėms);
• Patikros susirinkimo (Faktinis trūkumų suradimas);
• Pataisymo (Surastų trūkumų šalinimas [autorius, projektuotojas ar programuotojas]. Dokumentai taisomi tol, kol patenkinami reikalavimai);
• Užbaigimo (Moderatorius patikrina, ar visi pataisymai padaryti ir ar nepadaryta naujų trūkumų).

Vėliau buvo pasiūlyti Fagano patikros patobulinimai.

Literatūra:

1. M. E. Fagan. Design and Code inspections to reduce errors in program development// IBM Systems J., 1976, vol.15, no 3
2. M. E. Fagan. Advances in Software Inspections// IEEE Transactions on Software Engineering, 1986, vol. SE-12, no 7

Darbo vietos nekurtos žmonėms!

Pradiniai duomenys. Rezultatas. Pasiekti tikslai. Sukurta vertė. Išaugęs efektyvumas Redukavus darbą iki jo esmės ir daugeliui žmonių teliks vien mašininis dėmesys našumui ir optimizavimui.

Sistema niekad nestovi vietoje – ir dažnai mažai rūpinantis žmogaus energija, dėmesiu ir atsparumu palaikan2iais jos veikimą. Laikui bėgant, tai gali sukelti stresą, sveikatos sutrikimus, susvetimėjimą ir perdegimą. Beveik pusė darbuotojų visame pasaulyje teigia, kad jaučiasi perdegę, o beveik 3/4 JAV darbuotojų praneša, kad stresas jų darbo vietoje veikia psichinę sveikatą.

Tačiau išsekimas nėra asmeninis trūkumas – jis sistemos dalis. Maža to, toks darbo organizavimo būdas neatsitiktinis – jo šaknys pačiame šiuolaikinių darbo vietų projektavime, ateinančiame iš 19 a. pabaigos ir susijusiame su JAV inžinieriaus Frederick Taylor’o^**) darbais. F. Teiloras žinomas metodais, skirtais gamybos efektyvumo didinimui darbuotojus suprantant kaip mašinos dalis (varžtelius) – išmatuojamas, reguliuojamas, optimizuojamas. Ir nors nuo jo laikų daug kas pasikeitė, vis tik daugelyje darboviečių orientuojamasi į tą patį – į veiklos rezultatus ir tikslus.

Tačiau tai pradeda versti susirūpinti.

Ir nors organizacinė psichologija pabrėžia motyvaciją, įsitraukimą ir gerovę kaip veiklos veiksnius, ji dažnai nepastebi svarbaus klausimo: kas nutinka žmonių laikui, energijai, įgūdžiams ir santykiams, kai jie paaukoti darbui?

Daugelyje darbo modelių laikomasi prielaidos, kad šie žmogiškieji ištekliai yra neriboti, daugiausia dėmesio skiriant rezultatams, o ne tam, kas lieka užbaigus darbą. Juk nesant galimybių atsigauti ir regeneruotis, toks darbo būdas veda prie išsekimo, susvetimėjimo ir galiausiai perdegimo.

Išeitis galėtų būti vadinamasis žiedinis darbas, įprastą logiką verčiantis aukštyn kojomis. Jis darbą laiko ciklu, kai pastangos skiriamos atsistatymui, apsimokymui ir patobulėjimui. Tikslas tik trumpalaikiame rezultate, o veikloje, kurią žmonės gali atlikti „neperdegdami“. Jis grindžiamas 4-iomis paprastomis idėjomis:
1) visi žmogiškieji ištekliai susiję: energija, įgūdžiai, žinios ir tarpusavio santykiai veikia vieni kitus; 2) įmanoma atstatyti panaudotus darbinius išteklius - poilsis, parama ir mokymasis padeda darbuotojams atsigauti;
3) darbas gali kaupti arba eikvoti išteklius – tai, kaip darbas yra organizuotas, lemia, ar žmonės klestės, ar bus slopinami;
4) tvarus darbas kyla iš saugomų ir atnaujinamų išteklių – investicijos į gerovę ir vystymąsi padeda išlaikyti žmones ir stiprinti organizacijas.

Paprasčiau tariant, žmonių poreikiai ir gerovė turi būti darbo organizavimo centre. To dalis yra psichologinis saugumas. Nes žmogus nėra mašina!

Maiklas Feiganas (Michael Fagan, g. 1948 m.) - amerikiečių programinės įrangos kokybės vadybininkas, sukūręs Feigano patikrą PĮ defektams aptikti (1976). Nuo 1972 m. dirbo IBM, įsteigė IBM Kokybės inst-tą (1981) ir vėliau dirbo IBM T.J. Watson’o tyrimų centre (1985-89). 1989 m. įsteigė „Michael Fagan Associates“, skirtą jo metodikos mokymui ir konsultacijoms.

^**) Frederikas Teiloras (Frederick Winslow Taylor, 1856-1915) – amerikiečių inžinierius, žinomas efektyvumo padidinimo metodais pramonėje. Yra darbo organizavimo ir menedžmento (teilorizmo) pradininkas. Tapo pirmuoju Didžiojo šalmo teniso turnyro laimėtoju, dalyvavo 1900 m. Olimpiadoje (golfas). 1878 m. įsidarbino „Midvale Steel Works“, kur 1884 m. tapo vyr. inžinieriumi ir pritaikė diferencijuotą darbo apmokėjimą. Vėliau įkūrė savo verslą, pirmąkart konsultuojantį valdymo klausimais. Darbo organizavimo tyrimus pradėjo 1895 m. Laikė, kad įmones turi valdyti specialiai parengti specialistai, o ne savininkai (dėl to kapitalistai jį vadino „socialistu“ ir „maištininku“). Didino skirtumą tarp protinio (planavimo) ir rankinio (vykdomojo) darbų; tad darbuotojai turėjo būti tinkamai parinkti kiekvienai užduočiai. Išvystė laiko-dirbimo (time–motion) studiją, kai darbą į jo sudedamąsias dalis ir kiekvieną išmatavo šimtosios minutės dalies tikslumu. Parašė keletą knygų: „Fabriko valdymas” (11903), „Mokslinio valdymo principai“ (1911) ir kt. Mirė nuo plaučių uždegimo.

Kiti HOT.LT straipsniai:
Nulio istorija
"Ruby" kalba ir RoR
Papildytoji tikrovė
Siurbkite tiesiai į smegenis
Klodas Šenonas – žmogus, išradęs ateitį
Kiber-seksualumas ir žmogaus prigimties vystymasis
Danas Briklinas: skaičiuoklės autorius
Kibersekso pamokos
Matematinė kalba ir simbolika
Nekenčiu kalkuliatoriaus!
Didelių duomenų analizės terminai
Matematikos filosofinės problemos
Technika: Nuo Paleolito laikų
Naujojo tipo mokslas
ARPANET istorija
Programavimo kalbų evoliucija
Kodėl nuolat apsišauname vertindami projektus?
Intuicijos ribojimas matematikoje 19-me amžiuje
Verčiame kompiuterinius terminus (PDF)
Ką byloja byla: ar teks bylinėtis dėl bylos? (HTML)
Seniausias pasaulyje analoginis kompiuteris (HTML)
Išorinio panašumo pavojus
Visata kaip kompiuteris
Eliza ir rūpesčiai dėl tapatybės
Programavimo paradigmos
Trijų taisyklė