|
Tai diagrama (dar vadinama mąstymo arba ryšių schema), atvaizduojanti žodžius, mintis,
idėjas, pastabas, užduotis ir kitus elementus išdėstytus aplink centre esantį pagrindinį žodį ar idėją neretai
įvairiomis spalvomis ir su grafiniais simboliais. Ji skirta idėjų apibendrinimui, vizualizavimui, struktūrinimui ir
klasifikavimui, kaip pagalbinė priemonė tiriant, tvarkant, sprendžiant problemas, darant sprendimus ir rašant.
Gali būti panaudota kaip alternatyvus minčių užrašymo būdas.
Diagramoje elementai išdėstomi intuityviai atsižvelgiant į koncepcijų svarbą, grupuojami, paskirstomi po
šakas arba sritis, siekiant atvaizduoti semantinius ar kitokius jų sąryšius. Diagrama gali padėti atsiminti
užmirštus dalykus. Dėstant elementus ratu, netiesiniu būdu skatinama platesnė smegenų veikla, leidžianti
iškelti idėjas mažiau formaliu, hierarchiniu būdu.
Minčių schemos yra panašios į griežčiau struktūrizuotus semantinius tinklus bei kognityvines diagramas.
UML yra standartas, realizuojantis formalias taisykles ir užtikrinantis bent tokių diagramų poaibį.
Šis minčių atvaizdavimo būdas nėra naujas ir buvo mokytojų, inžinierių, psichologų ir kt. naudojamas
ištisus šimtmečius. Vienas seniausių 3 a. Porfirijaus iš Tyro, perteikusio
Aristotelio idėjas. Šį metodą
naudojo ir Viduramžių filosofas Ramonas Lulijus (1235-1315).
Semantinį tinklą, įvestą 6-ojo dešimtm. pabaigoje, į minčių schemą išvystė A. Collins ir M. Ross Quillian
(7-ojo dešimtm. pradžia). Tačiau britų psichologijos populiarintojas T. Buzanas teigia esąs minčių schemos
išradėjas. Jį, atseit, įkvėpė A. Korzybskio bendroji semantika, išpopuliarinta mokslinėje fantastikoje (pvz.,
R.A. Heinleino ir A.E. van Vogto*)).
Jis taip pat iškėlė išpopuliarėjusias prielaidas apie smegenų pusrutulius,
siekdamas paskatinti plačiau naudoti minčių schemas, teikiant pirmenybę prieš kitus būdus.
Minčių schemos gali būti taikomos daugelyje sričių tiek asmeninėje, šeimos, tiek profesinėje, verslo, edukacinėje veikloje.
Jas galima braižyti ranka, o taip pat yra nemažai programinės įrangos paketų, turinčių galimybes kurti minčių schemas.
Tyrimai rodo nežymų pagerėjimą lyginant su kitais metodais, tačiau besimokantys yra labiau linkę
koncentruoti dėmesį į turinį ir mažai rūpinasi jo atvaizdavimu.
I. Rankino knygoje Mirusiųjų įvardijimas detektyvas inspektorius Rebusas minčių diagramas naudoja nusikaltimų išaiškinimui.
Programinė įranga
Nemokama PĮ: Compendium, FreeMind, Freeplane, Pimki, SciPlore MindMapping, WikkaWiki, VUE, XMind
Mokama PĮ: Buzan's iMindMap, Creately, 3D Topicscape, Inspiration, MAPMYself, MindGenius,
MindManager, Mindomo, MindView, NovaMind, OmniGraffle, PersonalBrain, Solution Language Tool, Visual Mind, XMind Pro
Literatūra
- T. Buzan. The Mind Mao Book, 2000
- P. Farrand, F. Hussain, E. Hennessy. The efficacy of the mind map study technique// Medical Education 36 (5), 2002
- J. Nast. Idea Mapping: how to access your hidden brain power, learn faster, remember more, and achieve success in business, 2006
*) Alfredas Eltonas van Vogtas (Alfred Elton van Vogt, 1912-2000) Kanados kilmės amerikiečių
fantastas, Aukso amžiaus žanro atstovas. Kūrė nuo 1939 m. (apsakymas Juodasis griovėjas). Jo šlovę įtvirtino
romanas Ptacho knyga (1943). 1951 m. Išero ginklų parduotuvės pradėjo didelį jo kūrinių ciklą, laikomą jo kūrybos viršūne.
A. van Vogtas visada domėjosi mokslu ir ta jo aistra 6-o dešimtm. viduryje atvedė prie L.R. Hubardo
propaguotos dianetikos (scientologijos). Tuo laikotarpiu kiek atsitraukė nuo rašytojo veiklos, kurią atnaujino 7-o
dešimtm. pradžioje, tačiau ėmė kurti jau ne fantastiką, o grožinę literatūrą. Jis susirūpino po Antrojo pasaulinio
karo iškilusių policinių valstybių problema ir parašė Žiaurų žmogų (1962) apie Kiniją. Kritika buvo palanki ir jis vėl grįžo prie fantastikos.
Tuo laikotarpiu išleido daug perdirbtų ankstesnių kūrinių. Atsirado problemų su sveikata ir paskutinis jo apsakymas pasirodė 1986 m.
Kiti HOT.LT straipsniai:
Fagano patikra
Tikroji Interneto pabaiga
Dėl kompiuterinio raštingumo
Siurbkite tiesiai į smegenis
Kibersekso pamokos
Matematikos šlovė ir garbė
Intuityvus Hafmano kodo paaiškinimas
Kolmogorovo DI alfa ir omega
Jūsų skaitmeninės tapatybės kelias į anapilį
Intuicijos ribojimas matematikoje 19-me amžiuje
P-NP: Ant sveiko proto svarstyklių
Matematinė kalba ir simbolika
Visata kaip kompiuteris
Nekenčiu kalkuliatoriaus!
Technika: Nuo Paleolito laikų
Naujojo tipo mokslas
ARPANET istorija
Programavimo kalbų evoliucija
Ar mašina kada nors mąstys?
Seniausias pasaulyje analoginis kompiuteris (HTML)
Eliza ir rūpesčiai dėl tapatybės
Ką vadiname programuotoju?
Programavimo paradigmos
Virusinis marketingas
Trijų taisyklė
|
