Virusinis marketingas

Virusai žalingi skirtingai. Kompiuterių virusai gali sunaikinti terabaitus informacijos. Biologiniai virusai kelis kartus per metus sumažina nemažos dirbančiųjų dalies darbingumą. O marketinginiai virusai ... neša pelną. Nors kreivose rankose jis gali padaryti tokią žalą, kokia nesisapnavo jokiems hakeriams ar mikrobiologams. Taigi, virusinis marketingas – už ir prieš.

Pasaulį valdo vartotojas. Jis priekabiai apžiūrinėja, uostinėja, įsiklauso, „bando ant danties“ ir lygina kainas. Jos didenybę bando įtikinėti reklaminiais filmukais, sufleruoja užsakytuose straipsniuose, vilioja lankstinukais ir gundo kaina. Išsiskiria du organizacijų tipai: monopolistai (dažniau įtikinėja juos, o ne jie) ir kompanijos, kurios gudrumu ir ir išmone provokuoja jos Didenybę tapti jų prekių ir paslaugų reklamuotoju (tik nesupainiokite to su vaikštančiais sumuštiniais) – platinti marketinginį virusą – informaciją, kurią lengva paltinti pažįstamiems, draugams arba kolegoms.

Istoriškai taip jau susiklostė, kad virusinis marketingas, akip ir gandai, nebuvo plačiai pripažintas tarp marketingistų, jį retai įtraukia į planus. Gal kalti teoretikai (Kotleris, Trautas ir kt.), neįtraukę jo į savo kapitalius veikalus, gal žodžio „virusas“ baiminimasis...

Virusinis marketingas iki istorinio materializmo epochos

Virusinis marketingas puikiai gyvuoja ier be globalaus voratinklio. Jo „virusai“ atsirado senai iki Interneto ir jų pagrindas labai paprastas – padaryti taip, kad klientai aktyviai reklamuotų jūsų prekes arba paslaugas.

Ir čia vert prisiminti „patyrusius“ marketingistus, be jokios abejonės gaidelės sakančius – surinkim klientus, duokim jiems babkių ir tegu jie mus rekomenduoja. Tokios priemonės rezultatą galima nuspėti su 99% tikimybe. Šviesos greičiu sklindantis gandas apie nesąžiningą kompaniją, pardavinėjančią nekokybiškus dalykus ir t.t. – sugedusio telefono efektas. Taip, žmonių prigimtis gobši, tačiau su ja dirbti reikia subtiliau.

Sau ir tam vaikinui

Tiesioginių pardavimų gudrieji kūrėjai sumąstė, kad viename laiške galima pasiųsti du nuolaidų kuponus arba kvietimus išpardavimams, tuo pačiu subtiliai skatinanr pirkėjus antrąjį perduoti draugui. Kai kurie konsultantai, teisininkai ar buhalteriai taip siunčia vizitinės korteles – po dvi voke. Dažniausiai antroji skrenda į šiukšlių dėžę, bet šio aspekto dabar neliesim. Tik priminsime, kad geriau gražiai pasiūlyti antrąjį egzempliorių perduoti draugužio naudai, nei griežtai prisakyti tai padaryti.

Papirkinėjimas (iš MLM metodų)

Vienos kompanijos pasakiškas sumas sukiša į reklamą, o kitos – į draugystę. Tas metodas jau nuo seno pasiteisino verbuojant į sektas ir brolijas: atvedei draugą – gavai prizą.

Tu mano draugas ir aš tavo draugas

Tokią brangią akciją gali tik indistrijos milžinai. „Uniliver“ marketingistai nusprendė paspartinti „Dove“ muilo išplitimą pasinaudodami virusiniu marketingu. Akcijos esmė buvo tokia – kiekvienai moteriai, su nuolaidų kuponu (jį buvo galima išsikirpti iš laikraščio) atsinešusiai ir trijų draugių adresus, duodavo du muilo gabalus. „Parduotos“ draugės gaudavo siuntinuką su vienu muilo gabaliuku, o skiltyje siuntėjas buvo nurodytas rekomendavusios draugės vardas. Iš vienos pusės – draugiškas dėmesio ženklas, iš kitos – tas pats draugų pardavimas gražiame įpakavime. Kaip besakytum, tačiau „Dove“ muilo pardavimai išaugo 10%.

Beribės pasaulinio tinklo galimybės

Protingi žmonės išgalvojo internetą, ne mažiau gudrūs visą virusinio marketingo jėgą sukėlė į jį. Vienu pirmųjų buvo Sabeer Bhatia¹⁾ ir Jack Smith'as²⁾, nusprendę duoti žmonėms laimė nemokamo el. pašto pavidalu, - o toliau jau viskas ritosi nesustabdomai. Internete mažomis sanaudomis galima įkurdinti virtualų ofisą ir realią parduotuvę, politiką ar animacinį herojų.

Jums laiškas

Buvo metas (tolimoje Amerikoje), kai elektroninis paštas buvo universitetų, mokyklų ir kitų (daugiausia vyriausybinių) įstaigų privilegija. Tik nedaugelis galėjo puikuotis el. pašto adresu. Tad du auksarankiai Sabeer Bhatia ir Jack Smith'as įkūrė Hotmail.com  kompaniją ir ėmė siūlyti nemokamą el. paštą kiekvienam norinčiam. Didžiausią klientų dalį atitempė viena vienintelė eilutė „Paimkite nemokamą el. paštą iš Holmail.com“. Tie magiški žodžiai per 18 mėn. atvedė 18 mln. klientų – ir tie žodžiai buvo ne „New York Times“ puslapiuose, ne Los Andželo autostradose, o išsiųstų el. laiškų apačioje. Šį būdą iki šiol naudoja nemokamo el. pašto siūlytojai. Klasika madoje visada vertinama.

Jauki salelė audringoje jūroje

Nusibodusiame jūros peizaže laivo kapitonas akimis ieško jaukios salelės. Pavargęs nuo klajonių internete 21 a. žmogus ieško tylios svetainės, kur galėtų pabendrauti su vienminčiais, aptarti savo problemas, pailsinti sielą. Tegu tavo svetainė tampa jam uostu. Tam tereikia visiško nieko – forumo ar pokalbių kambario. Vis labiau populiarėja svetainės su teminiais forumais. Gerai pailsėjęs pietuose vargu ar slėps savo emocijas. Nuo pokalbių forume iki apsipirkimo svetainėje – tik vienas žingsnis. Štai tikrasis virusinio marketingo veikimas.

Stebuklingas žodis – už dyka

Nemokami dalykėliai (paštas, programos, volpeiperiai (ekrano užsklandos) ir pan. – tik srėbk. Internetas mus užverčia dovanomis. Jose yra paslėptas gobšumas, yra nauda iš jų. Kaip apie gerą daiktą nepapasakosi draugai. O kartu su įdomiu anekdotu ar juokingu klipuku, šmėkštels galvoje ir firmos pavadinimas.

Ir pabaigai šalto vandens šliūkštelėjimas

Galimybė gerokai išplėsti rinkos dalį – argi tai ne rimta priežastis mesti viską ir užsiimti pletkais? Tad verta užtrukti dar minutėlę ir susipažinti su svetimomis klaidomis.

Kasmet IKEA stebina savaip. Kai ką pritraukia nauja baldų spalva, o kitus – kainos kavinėje. Saulėtojo San Francisko gyventojus IKEA nemaloniai nustebino savo betarpiškumu, pasiūlusi, kad gaus nuolaidą, jei pranešimą apie naujos parduotuvės atidarymą išsiuntinės 10-čiai draugų. Vietoje pirkėjų minios kompanija sulaukė pundo skundų ir paskubėjo užraukti tą reklaminę kampaniją.

„Fogdog“ kompanija, sporto įrangos internete pardavėja, panoro į savo svetainę pritraukti naujų pirkėjų, tačiau vos neprarado ankstesnių. Kompanijos marketingistai pradėjo reklaminę kampaniją „Nurodyk draugą“ – svetainės lankytojui siūlė nurodyti 25-ių savo draugų, kuriems bus išsiųstas 10 dolerių vertės nuolaidų kuponas, el. pašto adresus. Lankytojų pasipiktinimui nebuvo ribų.

Abi minėtos kompanijos sulaužė pirkėjų pasitikėjimą, nes pabandė pereiti nuo draugystės prie tiesioginio pasipelnymo. Už tai ir nukentėjo.

Buvo dar kompanija „Inuit“, siūlusi pinigus už jos rekomendavimą. Į tai gavo atsakymą: „Už grašius draugų neparduodame!“

Virusinis marketingas – puikus metodas, tačiau, kaip bet kuris kitas, jo atveju reikia kruopštaus planavimo, ilgo draugiškų santykių su klientais nustatymo ir problemos esmės supratimo.

¹⁾ Sabeer Bhatia (g. 1968 m.) – indų kilmės amerikiečių verslininkas, su Dž. Smitu įsteigęs pirmąją nemokamo el. pašto paslaugą (hotmail.com, 1996) ir vėliau iki 1998 m. buvęs jos CEO (kol už 400 mln. nenupirko „Microsoft“). Metus padirbęs „Microsoft“, vėliau pradėjo naują nemokamą paslaugą „JaxtrSMS“, planuojant, kad su SMS padarys tą patį, ką hotmail.com padarė su el. paštu. Tačiau šįkart toji sėkmė nepasikartojo. Paskutiniu metu jis investavo į el. pašto bendradarviavimo ir el. komercijos platformos produktus „ccZen“ bei „E-junkie“.

²⁾ Džekas Smitas (Jack Smith , g. 1968 m.) - amerikiečių verslininkas, kartu su Sabeer Bhatia 1996 m. liepos 4 d. (per JAV Nepriklausomybės dieną! ) įsteigęs pirmąją nemokamo el. pašto paslaugą hotmail.com ir tapęs jos CTO. 1998 m., kai „Microsoft“ įsigijo hotmail.com, dirbo jos „Hotmail“ inžinerijos skyriuje, o vėliau vadovavo naujos kartos Interneto technologijų kūrimo komandai. Nuo 2007 m. „Proximex“, teikiančią fizinės apsaugos informacinio valdymo programinės įrangą, vykdantysis direktorius.

Kiti HOT.LT straipsniai:
Minties virusai
Dirbtinis protas?
Kompiuterių ištakos
Papildytoji tikrovė
Amerikietiškoji Šalčiūtė
Pirmasis interneto ryšys
Ar gali būti "naudingi" virusai?
Bilas Geitsas: kol dar nebuvo garsus
S. Lemas. Cave Internetum
Styvo Džobso kelias į žvaigždes
Technika: Nuo Paleolito laikų
Algebra akimirksniu
Ką vadiname programuotoju?
Unix ir C kalbos kiltis ir ... šachmatai
Tikroji Interneto pabaiga
Ar mašina kada nors mąstys?
Jūsų skaitmeninės tapatybės kelias į anapilį
Automatizacija gali reikalus ir pabloginti...
P-NP: Ant sveiko proto svarstyklių
Eliza ir rūpesčiai dėl tapatybės
Mūšis kibernetiniame pasaulyje
Ar Internetas turi savimonę?
Naujojo tipo mokslas
ARPANET istorija
Programavimo kalbų evoliucija
Visata kaip kompiuteris
Nulio istorija
Haketonai